O aš su savo dviem broliukais labai nuoširdžiai tikėjau jo egzistavimu. Nors nė karto nebuvome jo matę, tačiau žinojome, kad jis yra – mama pasakojo. Mamos žodis tada reiškė mums viską. Tai buvo aukščiausia ir neginčijama tiesa.
Kalėdom ruošdavomės visus metus – stengėmės būti geri, nedaryti blogų darbų, padėti mamai buityje, senelei sode, vakarais susitvarkyti žaisliukus, kad tik Kalėdų Senelis ant mūsų nesupyktų ir per šventes vietoj dovanų neatneštų po maišelį angliukų (mama buvo pasakojusi, kad taip nutinka blogiems vaikams). Gi su angliukais nei pažaisi, nei juos suvalgysi.
Atėjus gruodžio mėnesiui, pradėdavome gaminti eglutei žaisliukus – iš spalvoto popieriaus lapelių klijavome girliandas, karpydavome snaiges, angeliukus ir visa kita, kas tuo metu šovė į galvą ir rodėsi gražu. Tai darėme ne todėl, kad nebuvo pinigų gražiems burbulams ir girliandoms, o todėl, kad visas tas pasiruošimas šventei suartindavo šeimą, į savo gamintus papuošimus galėjome sudėti visą savo mažą širdelę. Ir visai nesvarbu, kad popierinės snaigės gaudavosi nelabai lygios, angeliukai pakrypę, bet tai buvo mūsų pačių gaminta. Mums tai buvo vertingiau už krūvą nuostabiausių blizgučių iš prekybos centro. Mūsų eglė buvo vienintelė ir nepakartojama.
Vos tik baigdavosi žaliaskarės puošimas, broliai pradėdavo tobulinti kasmetinį nesėkmes patiriantį Senelio šalčio pagavimo planą – mamai paliepus po Kūčių vakarienės eiti miegoti, jie taip ir padarys. Bent jau leis mamai taip galvoti, o jie iš tikro sugulę lovose ir primerkę akis, lauks Senelio. Ir vos tik jis padės dovanas, sučiups, kad galėtų pasikalbėti.
Ilgai lauktąją dieną, broliai kaip įprastai nevalgė kūčiukų su aguonų pienu, nes įtarė, kad būtent nuo jo taip greitai užmiegama ir nesusitinkama su Kalėdų seneliu. Deja, miegas įveikė mažus vaikučius ir jie pabudo tik ryte, kai dovanėlės jau buvo sukrautos po eglute.
Kitais metais, kažko ieškodami spintoje radome padėtas supakuotas dovanas, tada ir supratome, kad kažkas ne taip su tuo Kalėdų seneliu - jis yra kažkuris iš mūsų šeimos. Nors mama ir bandė pasakoti, kad Kalėdų senelis jai perdavė dovanas, kad ji padėtų po eglute, nes pats susirgo, tačiau mūsų nuoširdus tikėjimas Kalėdų seneliu buvo susvyravęs...
Visiems linkiu stengtis, kad Jūsų vaikai kuo ilgiau tikėtų Kalėdų Seneliu, nes tai jiems yra tikras stebuklas, įvykstantis kasmet per Kalėdas. Vėliau juos, jau suaugusius, aplankys ir kiti Kalėdiniai stebuklai – to vienintelio žmogaus sutikimas, piršlybos, kūdikio gimimas ir pan. Bet šis, pirmasis, bus įsimintiniausias, nes tai susiję su vaikyste, kai buvo laimingi ir nerūpestingi.
R.
Parašykite savo istoriją, koks stebuklas jus aplankė per Kalėdas. Pasidalinkite savo džiaugsmu - galbūt jis įkvėps ar padrąsins kitus nudžiuginti artimuosius.
Gruodžio 30 d. paskelbsime nugalėtoją, kuriam įteiksime "Trollbeads" dovanų kuponą!
