• Kaip ir bet kokia investicija, ji turi būti protinga ir apskaičiuota. Daugiau – tai nereiškia geriau. Per brangus renginys gali sukelti net priešingą efektą: jei atlyginimas beveik minimalus, o puotai skiriama daug, kils labai prieštaringų minčių, kam viso to reikia.
• Kiekviena investicija nuo išlaidavimo skiriasi tuo, kad turi tikslą – žinokite, ko siekiate planuojamu renginiu.
• Nepamirškite, kad organizacijos tradicijos turi būti saugomos. Jei visada rengėte Kalėdų vakarėlius (o gal keliones ar ruošėte dovanas) ir jie visiems tapo svarbiu dalyku, darykite tai ir toliau, kad ir kas nutiktų. Geriau tegul keičiasi kaina, maršrutas, vieta, bet ne pats faktas, kad tai vyksta.
• Kalėdų šventės renginys – tai padėka darbuotojams už visų metų darbą ir atsidavimą. Kad padėka būtų nuoširdi, tiesiog širdyse turi būti nuostata „mes norime padovanoti jums džiaugsmą už tai, kad buvote kartu“. Tačiau jei šios nuostatos nebus jaučiama kasdienybėje, dovana / padėka gali būti nepriimta, nes bus suprasta kaip nenuoširdi.
• Kai perkame dovanas draugams, paprastai stengiamės įsivaizduoti, kas jiems patiktų, – juk ne sau perkame... Taip ir su Kalėdų vakarėliais: jei tai dovana darbuotojams, vertėtų apsiklausinėti ir sužinoti jų nuomonę tuo klausimu. Priešingu atveju gali išeiti kaip tame priežodyje: „Perku degtinę ir dar girtuoklius samdau...“ – vadovai jausis padarę gerą darbą ir išleidę daug pinigų, o darbuotojai – verčiami iš pareigos dalyvauti ten, kur jie nenorėtų būti. Demotyvacija ir veltui išmesti pinigai – bene blogiausias tokio vakarėlio rezultatas.
• Kalėdų laikotarpis – ypatingas, nes paprastai visą gruodį vyksta įvairūs renginiai vaikams ir šeimai, visur reikia dalyvauti, ruoštis, ieškoti dovanų draugams ir giminėms... Tiesiog fiziškai nebelieka nei laiko, nei jėgų dar vienam vakarėliui. O jei darbe dar reikia parengti metines ataskaitas... Todėl pagalvokite apie tinkamą laiką ar šventės pobūdį.
• Taip pat pagalvokite apie grupių, kurioms bus rengiama šventė, „sukomplektavimą“. Tai aktualu labai didelėms organizacijoms. Vadinamieji korporatyviniai renginiai, kuriuose dalyvauja keli šimtai darbuotojų, ne visada yra geriausia išeitis. Ypač jei darbuotojų grupių (pamainos, cechai) yra daug ir jos labai skiriasi savo interesais, tradicijomis, vertybėmis. Dažnai net ir dalyvauti gali ne visi, siunčiami tik atstovai, o kiti rengia sau šventę savarankiškai susimetę. Tokiu atveju išeitis – atskiri jaukūs vakarėliai padaliniams, pamainoms, skyriams.
• Nepamirškite, kad tokio renginio organizavimas yra didelis ir atsakingas darbas, kurį kažkas turi nuveikti. Net jei kolektyvas įtraukiamas ir dirba visa kūrybinė grupė, tie atsakingieji (paprastai tai būna personalo skyriaus žmonės) atsipalaiduoja tik šventei pasibaigus.
Naujausiame žurnalo „Aš ir psichologija“ numeryje skaitykite:
Nevyniokit gyvenimo į vatą!
Šventinių vakarėlių organizacijose pliusai ir minusai.
Kai darbe pamiršti realaus pasaulio rūpesčius...
Kam reikalingi ritualai?
Pokalbis su etnologu Libertu Klimka apie lietuviškas tradicijas.
Pasakojimas apie neįprasto ritualo patyrimą.
Ką daryti, kad šeima gimus vaikeliui dvasiškai praturtėtų?
Atsiprašymas – tai daugiau nei dovanos ar žodžiai.
Mėlynojo varno pasakojimas.
Kuo patrauklios grupinės mirties pranašystės?
Daugelį nusikaltimų padaro ne „monstrai“, o eiliniai žmonės.
Psichologinė konsultacija: Elenos liūdesio ir pykčio proveržis.
Kaip galime padėti vienas kitam suprasti savo sapnus?
Auksas, mira ir smilkalai kūnui ir sielai.
Kelionės įspūdžiai ir pamąstymai.
Televizija pataiko tiesiai į mūsų visagalybės kompleksą.
Laukimas ir psichologija – tai brolis ir sesė dvyniai.
