Pagal galiojančią tvarką tuo atveju, kai prekių apyvarta per metus viršija 100 tūkst. litų, prekybininkai privalo registruotis PVM mokėtojais, o tuo atveju, kai prekiauja įvežtine produkcija iš kitų šalių – PVM mokėtoju reikia registruotis, kai prekių apyvarta per metus sudaro virš 35 tūkst. litų. Tačiau šie atvejai labai reti, nes nesant griežtos apskaitos institucijoms yra itin sunku užtikrinti šios sumos pasiekimo kontrolę. Kasos aparatai, remiantis tarptautine praktika, būtų svarbi apskaitos ir kontrolės priemonė turgaus prekybininkams.
Kasos aparatų diegimo ir naudojimo taisykles reglamentuoja Vyriausybės 2002 m. nutarimas, kurio privalo laikytis visi ūkio subjektai, kurie parduoda prekes arba teikia paslaugas asmenims, atsiskaitantiems su jais grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis, arba superka prekes iš asmenų, atsiskaitydami su jais grynaisiais pinigais. Šiuo metu pagal šį Vyriausybės nutarimą nereikalaujama, kad kasos aparatai būtų naudojami gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla.
Oficiali prekių apyvarta Lietuvos turgavietėse 2009 metais sudarė 1,1 mlrd. Lt. Iš jų: 0,58 mlrd. Lt sudarė maisto prekės (52 proc.), apie 0,5 mlrd. Lt - ne maisto prekės (44 proc.) ir apie 40 mln. Lt - augalai ir gyvūnai (apie 4 proc.). Vilniaus apskrities turgavietėse prekių apyvarta siekė 333 mln. Lt. (apie 30 proc.), Klaipėdos apskrities turgavietėse - 227 mln. Lt (20 proc.), Kauno apskrities turgavietėse tik 166 mln. Lt. (apie 15 proc.). Palyginimui 2009 metais maisto prekių apyvarta turgavietėse tesudarė 5,5 proc. įmonių mažmeninės prekybos maisto prekėmis, o ne maisto prekių apyvarta turgavietėse sudarė 6,8 proc. įmonių mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis apyvartos.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) šiuo metu neturi tikslių duomenų apie šešėlinės ekonomikos mąstą prekyvietėse. VMI vykdytos apklausos metu buvo tiriamas reiškinys „Individualios veiklos vykdymas nedeklaruojant pajamų“. Remiantis respondentų atsakymais, 25 proc. asmenų, vykdančių individualią veiklą (pagal pažymą ir verslo liudijimą) nedeklaruoja apie 32 proc. gaunamų pajamų. Tačiau, kad prekyba vyksta ne pagal taisykles parodo vien tai, kad policijos padaliniai per 2010 m. I-III ketvirčius užregistravo 880 administracinės teisės pažeidimų už prekybos turgavietėse taisyklių pažeidimus ir per 1400 pažeidimų už prekybos viešose vietose pažeidimus. Vykdant tikslines kontrolės priemones šalies turgavietėse 2010 m. nuo birželio 10 d. iki liepos 10 d., už įvairaus pobūdžio pažeidimus surašyta 780 administracinių teisės pažeidimų ir pradėta nemažai ikiteisminių tyrimų.
Kalbant apie ūkininkų turgelius – juose parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų kiekių apskaita pagrįsta prekybos organizatorių: kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, „Tatulos“ programa vykdoma kontrolės ir savikontrolės sistemomis.
Ūkininko ūkio veikla yra registruojama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Kiekvienais metais ūkininkas atnaujina informaciją apie savo ūkyje vykdomą veiklą, nurodydamas turimą žemės sklypą, statinius, techniką, trąšas, samdomus darbuotojus. Vadovaujantis pateiktais duomenimis, galima kontroliuoti užauginamų ir pagaminamų bei parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų kiekius, nors tokia kontrolė ir nėra itin tiksli. Šiuo metu pasiekia nemažai informacijos, kad ūkininkų turgeliuose pardavinėjama ne tik ūkininkų produkcija arba, kad ūkininkai pardavinėja ne tik savo ūkyje užauginta produkciją. Tokie faktai griauna pasitikėjimą pačia ūkininkų turgelių idėja. Naudoti kasos aparatus turėtų būti suinteresuoti patys prekiautojai savikontrolės tikslu, kad galėtų įrodyti parduotos produkcijos kilmę ir tokių pavyzdžių vis daugiau matome įvairiose turgavietėse.
Kasos aparatų diegimas leistų tiksliai fiksuoti kiekvieno prekiautojo parduodamus prekių kiekius, kainą, gautas pajamas. Aiškiai nustatytų ribą, kada reikia registruotis PVM mokėtoju. Kasos aparatų naudojimas galėtų užtikrinti verslo skaidrumą, apskaitos kontrolę, neleistų vykdyti nereglamentuotos, šešėlinės veiklos, užtikrinti geresnį mokesčių surinkimą. Pirkėjas, gavęs kasos kvitą, visada galėtų teisiškai reikšti pretenzijas dėl prekės kilmės, kokybės kainos, svorio ir pan. Tai stiprintų pasitikėjimą pardavėju ir tokia prekybos forma būtų labiau apsaugoti pirkėjų ir vartotojų interesai. Svarbu atkreipti, jog tai taip pat savotiškai skatintų pirkti lietuviškos kilmės žemės ūkio produkciją.
Sunku tiksliai įvardinti kiek prekeivių tai paliestų, VMI turimais duomenimis, didžioji dalis Lietuvos prekyviečių yra mišraus tipo, t.y., jose prekiaujama nuo prekystalių lauke ir įrengtuose prekybos paviljonuose. Tokiose prekyvietėse prekyba vykdoma tiek maisto, tiek plataus vartojimo prekėmis. Lietuvoje šiuo metu yra 108 turgavietės, turinčios dengtus paviljonus. Didžiausi prekybos paviljonai yra įrengti 6 prekyvietėse Kauno mieste, Vilniuje - keturiose, Šiauliuose – trijose ir dviejose prekyvietėse Klaipėdoje. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra įregistravusi ir išdavusi maisto tvarkymo pažymėjimus 2650 prekiautojams maisto produktais prekyvietėse. Pagal VMi duomenis verslo liudijimai prekybai ne maisto produktais prekyvietėse šiuo metu išduoti 8460 asmenims.
Pagal VMI pateiktą informaciją ir galiojančius teisės aktus šiuo metu Lietuvoje galima įsigyti dviejų tipų kasos aparatus: kompiuterinį ir elektroninį kasos aparatą. Elektroniniu kasos aparatu registruojamos prekybinės (paslaugų) operacijos, tokio tipo naujas kasos aparatas kainuoja nuo 900 Lt iki 1200 Lt (su PVM) bei metine aptarnavimo sutartimi kaina nuo 100 Lt iki 150 Lt. Tokio tipo kasos aparatai gali dirbti tiek su elektros srove, tiek ir su ličio akumuliatoriais. Pagrindinė šių aparatų problema tai minusinė temperatūra. Todėl šiuo metu svarstoma įvesti kasos aparatus tik dengtose prekyvietėse, kur nebūtų susiduriama su šia problema.
Svarbu taip pat įvertinti finansinę ir administracinę našta prekeiviams ir siekti ją kiek įmanoma labiau sumažinti. Šiuo metu jau yra teikiama valstybės parama subsidijuojant ūkininkų turgelių prekiautojams kasos aparatų įsigijimą per vykdomus projektus pagal 2007 – 2013 metų Kaimo plėtros programas. Ūkininkais registruotiems asmenims kompensuojama 65 proc. įsigyjamo kasos aparato vertės. Šiai veiklai finansuoti ES paramos lėšų suma neribojama, t.y. bus kompensuojama tiek, kiek kreipsis ūkininkų. Vyriausybė nustatydama dengtose prekyvietėse prekyba tik su kasos aparatais svarstytų padengti prekeiviams ir didesnę dalį susijusių išlaidų su kasos aparatų įsigijimu. Naudojant kasos aparatą privaloma vesti ir kasos žurnalą, kam reikia papildomų žinių ir gebėjimų, tad būtų organizuojami mokymai prekiautojams, kaip dirbti su kasos aparatu ir vesti privalomą dokumentaciją.
Neatmetama galimybė svarstyti įvesti kasos aparatus tik asmenims prekyvietėse prekiaujantiems maisto produktais. Tai paliestų nedidelį asmenų ratą, būtų išvengta piktnaudžiavimo maisto perdirbimo įmonėms perpardavinėjant savo produkciją prekyvietėse ir tuo pačiu būtų lengviau surenkamas šiuo metu negaunamas PVM. Tokiu būdu taip pat būtų paskatintas lietuviškos produkcijos vartojimas, būtų užtikrintas geresnis prekės kilmės nustatymas ir geriau užtikrintos vartotojų teisės, nes jie turėtų aiškų prekės įsigijimo dokumentą.
