"Buvo išsiųstas laiškas. Jame nurodomos dvi neišspręstos problemos", - teigė plėtros komisaro Guenterio Verheugeno (Giunterio Ferhoigeno) atstovas Jean-Christophe Filori (Žanas Kristofas Filoris).
Jos dar turi įsteigti išmokų agentūras, kurios leis jų ūkininkams gauti subsidijas pagal Bendrąją žemės ūkio politiką. Be to, ne visos įmonės, pavyzdžiui, mėsos perdirbimo, atitinka maisto saugumo standartus.
"Stojančiosios valstybės turi būti pačios suinteresuotos išspręsti šiuos klausimus kiek galima greičiau, - teigė Jean-Christophe Filori. - Europos Sąjungos požiūris išlieka aiškus - jokie maisto produktai, neatitinkantys standartų, negali patekti į ES valstybes nares".
Pasak jo, laiškas nėra įspėjimas, o tik standartinis patikrinimas, skirtas įsitikinti, kad valstybės yra pasirengusios įstoti į ES gegužės 1 dieną. Tokių patikrinimų gali būti ir daugiau.
"Šiuo metu aš negaliu to paneigti. Oficialiai nieko nėra numatyta, tačiau, žinoma, patikrinimas vyksta", - teigė Jean-Christophe Filori.
10 būsimų ES narių - Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Malta ir Kipras - ne vienerius metus siekė priartinti savo ekonomikas, politikos sistemas ir infrastruktūros bazes prie ES standartų. Tai yra vienas iš bloko narystės reikalavimų.
Likus šešioms savaitėms iki prisijungimo, minėtos valstybės pasiekė šiuos standartus beveik visose srityse.
Tačiau, be žemės ūkio išmokų agentūrų ir maisto saugumo standartų, dar yra neišspręstų problemų dėl veterinarijos standartų ir sveikatos sektoriaus profesinių kvalifikacijų bendro pripažinimo, teigė Jean-Christophe Filori.
Dauguma būsimų narių yra buvusios komunistinės valstybės iš Vidurio ir Rytų Europos. Tačiau net Viduržemio regiono šalys Malta ir Kipras iki šiol neturi žemės ūkio išmokų agentūrų.
Tuo tarpu, Jean-Christophe Filori teigimu, naujosios narės neturėtų būti vertinamos pagal idealą, "nes idealo nėra". Jis pažymėjo, kad pačiose dabartinėse ES valstybėse buvo užregistruota 2 tūkst. 200 įstatymų pažeidimo atvejų.