Ketvirtadienį (gruodžio 2 d.) per spaudos konferenciją C.Malmstrom pakomentavo pranešimus, įrašytus asmeniniame internetiniame dienoraštyje ir paaiškino, kad išpuolį prieš „Wikileaks“ pasirinko kaip kibernetinio nusikaltimo pavyzdį.
„Norėčiau pažymėti, kad Europos Komisija pasiūlė taikyti baudžiamąją atsakomybę masinio kompiuterių užgrobimo technologijų (angl. botnets), kompiuterinių virusų ir pavojingos programinės įrangos, kuri galimai buvo panaudota išpuoliams prieš „Wikileaks“, platintojams“, - sakė ES komisarė.
Savo asmeniniame virtualiame dienoraštyje C.Malmstrom rašo: „matėme, kaip tokios šalys kaip Estija ir Lietuva patyrė panašius išpuolis. Šį kartą taikiniu tapo „Wikileaks“. Kitą kartą tai gali būti Švedijos vertybinių popierių birža, atominės elektrinės arba įrašų apie pacientus duomenų bazė ligoninėje“.
Paklausta, ką mano apie JAV respublikonų iškeltas prielaidas, kad išpuolius prieš „WikiLeaks“ užsakė JAV vyriausybė, siekdama sustabdyti 250 tūkst. slaptųjų JAV ambasadorių susirašinėjimo dokumentų platinimą, komisarė atsakė negalinti spręsti, kas organizavo išpuolius ir pripažino, kad „būtų labai sudėtinga įrodyti valstybės kaltę“.
„Europos Komisija neturi priemonių, kuriomis galėtų apsaugoti žmones nuo panašių išpuolių, todėl siūlome įsteigti kibernetinių nusikaltimų tyrimo centrą, kuriame valstybės narės galės dalintis savo patirtimi šioje srityje“, - sakė C.Malmstrom.
Dėl atakų atsisakė 'WikiLeaks"
Tuo tarpu Tinklalapio "WikiLeaks" interneto domeną užregistravusi kompanija pranešė nebeteiksianti paslaugų šiam klientui.
Jungtinėse Valstijose veikianti bendrovė "EveryDNS" nurodė nuo ketvirtadienio vakaro nebepalaikanti domeno wikileaks.org, nes jis tapo "daugybinių paskirstyto atsisakymo aptarnauti (Distributed Denial od Service, DDoS) atakų taikiniu".
Bendrovės pranešime sakoma, kad šios kibernetinės atakos sukėlė grėsmę jos infrastruktūros stabilumui.