„Praėjus dviems savaitėms po pasiūlymo pateikimo (lapkričio pabaigoje – DELFI), „Kepco“ netikėtai pareiškė atsiimanti savo pasiūlymą. Reaguojant į situaciją, buvo nedelsiant organizuotos konsultacijos su „Kepco“ vadovybe ir ekspertais. Premjeras Andrius Kubilius laišku kreipėsi į P. Korėjos prezidentą, prašydamas paremti „Kepco“ dalyvavimą konkurse, tačiau tai bendrovės nuomonės nepakeitė“, – sakė jis tik pasibaigus Energetikos ministerijos Koncesijos komisijos posėdžiui, kuriame konstatuota, kad konkurso laimėtojo nėra.
R. Švedas neatskleidė, nei kas buvo antrasis dalyvis, nei kodėl pasitraukė korėjiečiai.
„Mes esame saistomi konfidencialumo įsipareigojimų, todėl negalime to komentuoti. Tačiau jokiu būdu tai nereiškia, kad Lietuva neturės atominės“, – sakė jis.
Viceministras pripažino, kad toks bendrovės sprendimas nuliūdino.
Paklaustas, kiek įtakos tokiam korėjiečių nuomonės pasikeitimui turėjo Rusijos veiksmai, jis atsakė: „tai yra labai geras klausimas ir girdėdamas jį aš nepraleisiu progos patylėti“.
Investuotojo ieškos tiesioginėmis derybomis
Investuotojo toliau žadama ieškoti tiesioginių derybų būdu. „Susidomėjimas yra, buvo įmonių, kurios teikė pasiūlymus“, – teigė R. Švedas, nesiėmęs spręsti, kada galima būtų sulaukti teigiamų žinių dėl galimo investuotojo.
Anot jo, bus diskutuojama su Europos Komisija dėl paties jėgainės finansavimo modelio.
Anksčiau buvo žadėta apie galimą strateginį investuotoją pranešti iki šių metų pabaigos. Konkursas galimam investuotojui atrinkti paskelbtas pernai gruodžio 10 d. Po pirminio etapo buvo likę penki galimi dalyviai.
DELFI primena, kad Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija atominę elektrinę ketino pastatyti 2018-2020 m. „Kepco“ buvo siūlęs jėgainę pastatyti 2020 m.
Skaičiuojama, kad jėgainės statybos galėtų kainuoti 4-6 mlrd. eurų (apie 14-20 mlrd. Lt).
Preliminariais duomenimis, viso Visagino atominės elektrinės projektas biudžetas yra 25 mlrd. Lt.
Premjeras nesupranta, kodėl pasitraukė
Premjeras užtikrino, kad Lietuva toliau tęs visų šaliai strategiškai svarbių projektų bei bendrosios ES energetikos politikos įgyvendinimą, statant regioninę branduolinę jėgainę ir jungtis į Lenkiją ir Švediją. Anot jo, Lietuva turi Europos Komisijos palaikymą.
Lankydamasis Kaune premjeras A. Kubilius pasakė: „Niekas nežlugo atominės projekte. Strateginio investuotojo atrankoje tiesiog baigėsi konkurso etapas, todėl prasideda tiesioginių derybų etapas. Bus deramasi su visais, tarp jų ir su korėjiečiais. Per šį pusmetį pelnyta labai stipri Europos Sąjungos ir regiono partnerių parama, todėl projektas stipriai pasistūmėjo į priekį“.
„Suprasdami, kad svarbių energetinę nepriklausomybę mažinančių projektų įgyvendinimas sulaukia smarkaus pasipriešinimo iš tų, kuriems ligšiolinė padėtis yra ir palanki ir naudinga, savo tikslų sieksime dar glaudžiau bendradarbiaudami tiek su regioninėmis valstybėmis, tiek su ES institucijomis”, - premjeras cituojamas Vyriausybės pranešime.
Ką daryti toliau, A. Kubilius aptars su Lenkijos ir Baltijos valstybių premjerais susitikime Varšuvoje sekmadienį.
Prezidentė žlugusio konkurso nekomentuoja, H.Clinton nepeikia
Apie korėjiečių pasitraukimą prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys vertinimų siūlė ieškoti Vyriausybėje: „Ypatingų komentarų prezidentė čia neturi, nes tai yra kompetencija Vyriausybės, kuri ir turi apsispręsti, kokiu būdu parinkti investuotoją. Procesas toliau vyksta, bus ieškoma investuotojo tiesioginių derybų keliu. Pakito tik būdas. Tačiau prezidentė to nekomentuoja, tiesiog pabrėžia, kad Lietuvos energetika nėra vien tik branduolinė, ji yra vykdoma kompleksiškai, o atominė yra tik viena iš šakų.“
Pasiteiravus, kaip prezidentė reaguoja į JAV veiksmą – išreikštą paramą atominės elektrinės statybai Baltarusijoje, ir ar korėjiečių pasitraukimas nėra to pasekmė, L.Balsys siūlė nedaryti tokių sąsajų.
„Prezidentė, kalbėdama su JAV valstybės sekretore H. Clinton, sakė, kad esminis dalykas – garantuoti, kad bet kuri elektrinė, kad ir kur ji bebūtų statoma, būtų saugi, - DELF sakė jis. – Prezidentė anksčiau yra ne kartą pabrėžusi, kad šiame regione gali būti ne viena elektrinė. Visoms užteks rinkos, visoms užteks poreikio.“
Opozicijos lyderis: investuotojui nepakako garantijų
Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Algirdas Butkevičius mano, kad Lietuva strateginiam investuotojui pateikė per mažas garantijas, užtikrinančias kaimynų dalyvavimą ir Europos Sąjungos (ES) paramą, tačiau jis toliau remia branduolinės valstybės idėją.
„Investuotojams Lietuva nebuvo patraukli, nes ji nebuvo pasirašiusi jokių protokolų su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija, Latvija ir Estija. Nebuvo jokių garantijų investuotojui, kad bus jungtis su Lenkija, ir kad šios šalys tikrai pirks elektros energiją. Surasti rimtą investuotoją, jei nėra pasirašytos sutartys su kitomis šalimis, labai sunku, nes aptarnauti vien Lietuvą jam būtų netikslinga ir neprotinga, - DELFI sakė A.Butkevičius. Jis pabrėžė, kad visi susitarimai su kaimyninėmis valstybėmis nebuvo grįsti rimtais įsipareigojimais. - Tai buvo tik kalbos. Jei yra tokie susitarimai, jų nebijoma viešai parodyti ne tik politikams, bet ir visuomenei. Aš tokių sutarčių nesu matęs.“
Opozicijos lyderis dėl to labiausiai prikaišioja Vyriausybei ir priduria, kad taip pat nebuvo aišku, kaip ji dalyvaus atominės veikloje – turtiniu įnašu ar pinigais. Nežinia, pasak jo, neleido užsitikrinti ir ES paramos. „Labai svarbu, kalbant apie tarptautinius projektus, ar juos Europos Komisija (EK) įtraukia į perspektyvius europinius projektus, kurie yra finansuojami iš Briuselio. Čia mes irgi kol kas nebuvome patekę į tą eilutę.“
A.Butkevičius mano, kad JAV valstybės sekretorės H.Clinton išreikšta vieša parama Baltarusijai irgi galėjo nugąsdinti potencialius investuotojus. „Kiekviena viešai išsakyta nuomonė, jei ji sukelia tam tikras abejones, o ypač jei taip kalba aukščiausio lygio vadovai, investuotoją veikia labai stipriai“, - sakė jis.
Priekaištus išsakęs socialdemokratų vadovas visgi nesiūlo spjauti į branduolinę Lietuvos perspektyvą. „Mūsų energetikos sektorius turi įgauti nepriklausomybę. Svarbu, kad turėtume užtikrintą saugią energija ne tik iš Rytų, bet ir iš Vakarų. Vienas iš sprendimų – patiems pasistatyti atominę ir dėl to reikia toliau dirbti. Taip pat reikia kuo greičiau nutiesti jungtį į Vakarus. Čia reikia labai stipriai dirbti, sudarant tarpvyriausybinę darbo grupę, kuri galėtų kalbėtis su kitomis šalimis. Turi vykti nuolatinis darbas“, - sakė jis.
Priminus, kad socialdemokratai ir pats A.Butkevičius irgi buvo valdžioje, Vyriausybėje, tačiau tiltas į Lenkiją neatsirado, buvęs finansų ir susisiekimo ministras sutiko, kad darbai strigo, tačiau atsakomybę nukreipė į kitus politikus – buvusį premjerą, mirusį Algirdą Brazauską ir buvusį ūkio ministrą Vytą Navicką. „Kiek girdėjau, iš Briuselio pusės nesimatė iniciatyvos, kad būtų galima paspausti kai kurias ES šalis dėl tokio projekto įgyvendinimo. Buvo sunkumų su tam tikromis peripetijomis EK“, - sakė jis.
Penktadienį 18 val. BTV laidoje „Karštas vakaras" apie tai diskutuos apžvalgininkai ir politikai.
