Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (VKTI) ir gripas dažniausiai užklumpa būtent rudens-žiemos laikotarpiu. Jų simptomai neretai panašūs, tačiau VKTI atveju jie yra vietiniai – gerklės perštėjimas ir skausmas, kosulys, sloga – ir nesukelia stipraus karščiavimo. VKTI priežastis dažniausiai yra virusai, tačiau kitokie nei gripas.
Gripo simptomai – aukšta temperatūra, šaltkrėtis, sąnarių ir galvos skausmai, viso kūno silpnumas. Per pirmąsias tris ligos dienas laikosi aukšta temperatūra, trečią-ketvirtą ligos dieną ji paprastai krinta nuo 39ºC iki 37,2-37,5ºC, o vėliau prasideda greitas simptomų dingimas. Ir jei neįvyko komplikacijų, liga baigiasi jau septintą dieną nuo jos pradžios. Kartais galimi liekamieji reiškiniai – silpnumas, gerklės perštėjimas, kosulys, kurie gali trukti dar savaitę.
Pačios sunkiausios gripo komplikacijos, dėl kurių žmogus gali mirti per tris dienas nuo susirgimo – nervinės ir kraujotakos sistemų pažeidimai. Gripas taip pat gali paskatinti sunkaus plaučių uždegimo vystymąsi – tokiu atveju prie virusinės infekcijos prisijungia bakterinė infekcija. Išeitis: gripo gydymą pradėti nedelsiant, pajutus pirmuosius požymius.
Kokiems žmonėms gresia komplikacijos ar gyvybei pavojinga gripo eiga?
Yra kelios rizikos grupės, kurioms gripo gydymą reikia pradėti vos pastebėjus pirmuosius jo simptomus. Visų pirma tai yra žmonės, sergantys lėtinėmis bronchų ir plaučių ligomis (bronchitais, astma) bei širdies ir kraujotakos sistemos ligomis (arterine hipertenzija, lėtiniu širdies nepakankamumu). Taip pat tai yra žmonės, kurie anksčiau yra sirgę VKTI ir gripu su komplikacijomis, aukšta temperatūra (aukštesne nei 40ºC) ir neurologiniais požymiais (traukuliais, sąmonės netekimu).
Taip pat rizikos grupei galima priskirti žmones su patvirtina „antrinio imunodeficito“ diagnoze ir dažnai (dažniau nei dukart per metus) bakterinėmis infekcijomis sergančius žmones – šioms ligonių grupėms prie gripo dažniausiai prisijungia bakterinės infekcijos ir vystosi plaučių uždegimas.
Kur didžiausia tikimybė užsikrėsti gripu?
Kuo didesnis miestas, kuriame gyvenate, tuo didesnė rizika „pasigauti“ infekciją. Virusas perduodamas oro-lašeliniu būdu ir į aplinką patenka kosint ar čiaudint. Svarbu žinoti, kad virusai aplinkoje praktiškai negyvena, kitaip tariant, kad užkrėstų organizmą, jie į jį turi patekti per kelias sekundes. Dažniausiai taip gali nutikti viešajame transporte, eilėje parduotuvėje, darbe ir kitose žmonių susibūrimo vietose.
Dėl ko mes susergame gripu?
Stresas, didžiulis krūvis darbe, prasta gyvenimo kokybė – visi šie veiksniai turi neigiamos įtakos imunitetui. Beje, į depresiją linkę žmonės suserga dažniau nei tie žmonės, kurie gyvena aktyviai ir nusiteikę optimistiškai.
Kaip susergama žarnyno gripu?
Paprastai virusai bijo rūgščios skrandžio terpės, tačiau atsiranda vienas kitas virusas, kuris yra pakankamai stiprus, kad išgyventų ir tokiomis sąlygomis. Jie į organizmą patenka per burną ir, perėję skrandį, patenka į žarnyną, kur naikina gleivinės ląsteles. Iš esmės tai yra toks pats gripas, tik ji pirminiai simptomai yra virškinimo trakto sutrikimai. Vėliau, kai virusas patenka į organizmą, jo eiga būna tipinė.
Kada verta mažinti temperatūrą, o kada – ne?
Visada verta prisiminti, kad esant aukštai temperatūrai organizmas kovoja su virusais. Jeigu temperatūra yra žemesnė nei 38,5ºC, jos mažinti neverta. Bet jei temperatūra viršijo šią reikšmę bent puse laipsnio, situacija tampa sunkiai kontroliuojama. Tokiu atveju vertėtų pavartoti karščiavimą mažinančių vaistų.
