- Galiu pasakyti tik viena: taip „varyti“ į vienus vartus – joks rūpinimasis mūsų sveikata, – neslepia nusivylimo A. Gutkauskas neseniai rodytomis televizijos laidomis. – Geriausiu atveju žmonės gal patys nesupranta, ką jie daro, turiu omenyje tuos, kurie klaidina visuomenę. Galbūt jie net nežino, kas yra ekologinė gamyba, kuo ji skiriasi nuo įprastos ir kad ne nitratai jas skiria. Juk tiek ekologinėje, tiek įprastoje gamyboje naudojamas azotas.
A. Gutkauskas mano, kad gali būti, jog tokiomis laidomis siekiama tikslingai suklaidinti visuomenę, nes žmonės linkę tikėti tuo, ką rodo televizija. Ir dažnas klaidingai mano, jog ekologiniuose ūkiuose trąšos nenaudojamos. Net išsilavinę žmonės ne visuomet žino elementarius dalykus, pavyzdžiui, kad ir ekologiniuose ūkiuose būtina maitinti augalus ir dirvožemį, saugoti juos nuo ligų ir kenkėjų, o pagrindinis augalų mitybos elementas – azotas, dar kitaip vadinamas nitratų tėvu.
Pasak A. Gutkausko, tinkamai ekologiškai ūkininkauti daug sudėtingiau, nes čia gamyba turi būti atskirta nuo taršos, čia nenaudojami dirbtiniai sintetiniai pesticidai, dirbtinės sintetinės mineralinės trąšos, GMO. Tai daroma pasitelkiant alternatyvias priemones: sėjomainą, joje – ankštines kultūras, kompostą.
A. Gutkauską piktina televizijos laidos, brukančios mintį, kad ekologiški maisto produktai turi būti be nitratų.
- Sąmoningai ar nesąmoningai, bet taip negalima daryti, kai bandoma įteigti, kad ekologinių ir įprastų ūkių skiriamasis ženklas – nitratai, ekologiškuose produktuose jų nėra. Tuo tarsi siekiama sujaukti žmonėms protus.
Nors ekologiniuose ūkiuose ir naudojami azotas, fosforas, kalis, įvairūs mikroelementai, jie nėra sintetinės kilmės, – teigia jis ir pabrėžia, kad tiek ekologinei, tiek neekologinei gamybai reikalavimai keliami tokie patys. – Europos Sąjungos reikalavimuose nėra ribojamas nitratų kiekis bulvėse, burokėliuose, morkose, ropėse, tačiau vienam žmogaus svorio kilogramui per parą negali tekti daugiau kaip 3,65 miligramų nitratų. Vadinasi, ribos yra, – sako A. Gutkauskas.
Anot jo, ekologiniuose ūkiuose azoto kiekis dirvožemyje ribojamas iki 170 mg/ha, taip siekiama užtikrinti, kad jame išaugintos daržovės ir ekologiški produktai neviršytų leistinų nitratų kiekio normų. Žinoma, jeigu laikomasi technologijos, o jos turi būti laikomasi, ir jeigu palankios klimato sąlygos, tų likučių neturi būti visai arba jų turi būti labai mažai. Ir tik ekologinis ūkininkavimas leidžia sumažinti nitratų kiekį iki minimumo.
Pavojingiausi – vandenyje
A. Gutkauskas teigia, kad daug didesnė problema nitratų kiekis vandenyje, kur jie ypač linkę kauptis. Jis prisimena, kaip maždaug prieš 20 metų pats kėlė klausimą dėl nitratų kaimų šachtiniuose šuliniuose. Tuomet ypač pabrėždavo, kad kūdikiams ir vaikams negalima naudoti vandens, jeigu jame yra daugiau nei 10 mg nitratų litre, o suaugusiesiems tada buvo 45 mg litre, dabar – 50 mg. Į vietoves, kur vanduo buvo labai užterštas, jis siūlė tiekti švarų vandenį. Ir tai kaimo žmonėms atrodė labai keista.
- Blogai, kad visuomenė nebuvo šviečiama ir nekalbama apie tai, jog kūdikiams pavojingas nitratais užterštas vanduo. Nitratai kūne virsta nitritais, kurie blokuoja deguonies patekimą į kraują. Mamai taip pat negalima tokio vandens gerti ir virti jame maisto, – įspėja pašnekovas – Didžiausias pavojus slypi vandenyje. Kad taip būtų atsitikę nuo maisto – neteko girdėti, - teigia „Tatulos programos“ vadovas.
Beje, ir Sveikatos apsaugos ministerija taip pat siekia atkreipti dėmesį į tai, kad nitratais gali būti užterštas šachtinių šulinių ir negilių individualių gręžinių vanduo. Tik atlikus tyrimus galima išsiaiškinti, ar vandenį saugu vartoti, mat nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio kvapo, skonio ar spalvos. Be to, jų negalima pašalinti nei virinant, nei buitiniais vandens filtrais. Geriamajame vandenyje leidžiama nitratų norma – 50 mg/l.
Visuomenė nuteikta prieš ūkininkus
A. Gutkauskas mano, jog televizijos laidos, ko gero, pasiekė savo tikslą – žmones pavyko suklaidinti ir nuteikti prieš ūkininkus, auginančius ekologiškus produktus. Jis šiomis dienomis sulaukė daugybės piktų skambučių ir laiškų, kuriais puolami ūkininkai.
- Nesvarbu, ar tyčia, ar ne, bet ekologinė gamyba ir labai sunkiai dirbantys kaimo žmonės buvo paniekinti. O juos reikia ant rankų nešioti, o ne pulti. Mes Lietuvoje turime tik keletą ekologiškų daržovių augintojų, kurie dirba tiesioginėje rinkodaroje (iš beveik 3 000 tūkst. ekologinės gamybos ūkininkų, kiti nežada tuo užsiimti net tuo atveju, jei atsirastų valgytojas, kuris sumoka už darbą). Mes turime problemų ir išlaidų, siekdami, kad tie keli ūkininkai parduotų savo ekologiškas gėrybes, – pašnekovas įsitikinęs, kad dėl įtemptos situacijos tarp ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų ir visuomenės kaltos klaidinančios televizijos laidos.
- Ekologiškų maisto produktų pardavėjai iki šiol nėra pažeidę reikalavimų dėl nitratų. Pirma, bulvėms, morkoms, burokėliams ir ropėms tokių reikalavimų ES iš viso nėra. O kitoms kultūroms normos yra labai aukštos, – reikėtų labai pasistengti nepertręšti pasėlių. O su nuoroda „Vaikams“ ekologinės gamybos ūkininkai savo užaugintų gėrybių iki šiol neparduodavo, kūdikių, vaikų mitybai nitratų kiekis maisto produktuose yra ribojamas. Nors esu įsitikinęs, kad ekologiškose gėrybėse ta riba nebūna viršijama“, – užtaria ūkininkus A. Gutkauskas.
Paklaustas, kodėl vartotojams nepateikiami produktai, kuriuose nitratų kiekis būtų sumažintas iki minimumo, atsakė, jog jei būtų Lietuvoje ekologiškų maisto produktų paklausa, kuriuose nitratų kiekis minimalus, būtų galima bandyti tai daryti, remiantis mokslininkų rekomendacijomis, kaip užauginti ir patiekti ekologiškas gėrybes, kuriose nitratų būtų maksimaliai išvengiama. Tačiau patirtis rodo, kad tokie ekologiški maisto produktai Lietuvoje nebūtų įperkami, nekalbant apie pavienius atvejus, nes jie būtų brangesni. Juk ir šiaip ekologiškų maisto produktų paklausa per pastaruosius dvejus metus yra labai kritusi...
