Trumpam pamiršęs muziką, naujus projektus ir net neseniai sukurtą šeimą, dabar 25-erių Jurgis kartu su keliasdešimt jaunuolių dalyvauja būtinuosiuose kariniuose mokymuose ir tikisi, kad nauji iššūkiai ateityje padės jam ir muzikiniame fronte.
„Turiu tikslą – sėkmingai atlikęs tarnybą pretenduoti ir patekti į karinį orkestrą. Jau po pirmųjų savaičių manau, kad po tarnybos tvarkos ir ryžtingų žingsnių mano gyvenime turėtų būti daugiau“, – šypsosi eilinis J. Brūzga.
Būtinuosius karinius mokymus Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje Jurgis kartu su dar 49 vaikinais pradėjo lapkričio 2 d. Mokymai truks 13 savaičių, po to ir paaiškės, kurie jaunuoliai toliau dėvės uniformą ir tęs profesinę karo tarnybą. Ar tarp jų bus ir eilinis J. Brūzga – labai smalsu.
- Kiek neįprasta matyti Jurgį su karine uniforma...
Neįprasta ir man pačiam. Kaskart pažvelgiu į veidrodį ir pats nustembu. Jau nuo vaikystės atrodė, kad kariuomenė ne man. Net stoti į Muzikos akademiją vienas iš privalumų buvo, kad nereiks eiti į kariuomenę ir atrodė, kad visą gyvenimą to išvengsiu. Bet būna visaip, kuo daugiau bandai išsisukti, tai labiau ir gauni. Nėjau, kai buvo prievolė, tai dabar atėjau... savo noru.
- Kaip artimieji reagavo į sprendimą tapti kariu?
Tėvai - už pastovumą gyvenime, todėl neatkalbinėjo, mano, kad viskas išeis į naudą. Dabar tėvai laiko kumščius už mane, kad išsilaikyčiau kariniuose mokymuose, o aš vakarais darau... atsispaudimus. Truputį trūksta iki normatyvo, tad reikia pastangų.
- Kokie pirmieji tarnybos įspūdžiai?
Pirmos trys dienos įspūdingos – dienotvarkė, rikiuotės, užsiėmimai, fizinis rengimas ir visa kita. Viskas vyksta greitai, svarbu, viską įsidėti į galvą, į „stalčiuką“. Ir atrodo, kad viską darai ne taip – ne taip pasisuki, ne taip pratimą atlieki. Dabar jau suprantu, kad čia svarbu vykdyti komandas. Esi eilinis Bruzga ir vykdai. Šiuo metu tavo nuomonė neįdomi. Bet puikiai suprantu, kodėl tokia tvarka ir kam to reikia.
Viskas turi būti tvarkinga – negali gi blogai ištraukti granatos žiedo. Tai reikia padaryti tvarkingai. Tikrai priešinga sistema mano ankstesniam gyvenimui, bet kartu ir įdomu. Kariuomenė – kitas pasaulis, kuriame aš adaptuojuosi, ir manau, kad 25 metus formavausi, tai gal per tris mėnesius nepasikeisiu tiek, kad negalėčiau grįžti į meno pasaulį.
Kokie tarnybos draugai iš tavo skyriaus?
- Nustebau, kad kompanija šauni ir iš įvairių vietų – Panevėžio, Kauno, Kretingos ir kitų miestų. Turim apie ką pasikalbėti ir matau žmones, kurie nori būti tikrais kariais, čia atranda save ir nori sąžiningai atlikti pareigą.
- Ar galima kūrybai rasti laiko kariuomenėje?
Dabar nelabai. Bet pradėjau galvoti, kad tai man padės ateityje – kariuomenė suteiks gyvenimiško veiklumo. Juk gyvenau gerai – namai, studija ir nieko netrūko. Galbūt užsisėdėjau ar plaukiau pasroviui. Šiandien susimąstau – per metus įrašiau vos vieną dainą, o juk galima tai padaryti per porą mėnesių. Manau, po tarnybos mano gyvenime tvarkos bus daugiau.
Pastebiu, kad kariuomenėje muzikos yra nemažai. Kareivis turi turėti ritmo pojūtį, pvz., žygiuoti ritmiškai. Kolegos irgi be muzikos negali gyventi – vakarais besiklausydami muzikos nepaleidžia iš rankų mobiliųjų telefonų. Juk muzika padeda mums atsigauti po sunkių pratybų. Manau, kad ne šiaip ir kariniai orkestrai egzistuoja – jų maršai įkvepia. Taip pat reikia paminėti, kad kasdien mes klausomės Lietuvos himno. Galbūt kitais metais dalyvausiu patriotinės dainos konkurse.
- Palinkėtume ir dainą apie kariuomenę ar karius sukurti...
Niekada negali žinoti. Esu koncertavęs su kariniu orkestru ir tikrai buvo smagu sutikti kūrybingus žmones. Mielai dalyvaučiau ir kituose bendruose projektuose.
