Neatmetamas variantas, jog teisėsaugai pažadėjęs atskleisti kai kuriuos nusikaltimus G.Kiesus galėjo užsitraukti iki šiol dar nežinomų asmenų nemalonę, kurie nutarė jo atsikratyti.
Buvęs "Mažeikių naftos" bendrovės vadovas 45 metų G.Kiesus, 20 metų jo sūnus Valdas bei 38 metų Alfonsas Galminas buvo pagrobti praėjusių metų liepos 6-osios vakare greitkelio Vilnius-Panevėžys pradžioje, netoli "Villon" viešbučio.
G.Kiesaus visureigiui "Mercedes-Benz ML 320" kelią tąkart užblokavo keli banditų automobiliai. Praėjus metams nuo Kiesų bei A.Galmino pagrobimo, teisėsaugininkai nepraranda vilčių ištirti šią baudžiamąją bylą iki galo ir nusikaltėlius pasodinti į teisiamųjų suolą.
Tačiau ir Policijos departamento, ir Generalinės prokuratūros pareigūnai "Lietuvos rytui" prisipažino, jog esminio persilaužimo byloje pasiekti nepavyksta. Yra nustatyti įtariami pagrobimo vykdytojai, tačiau jų nepagavus bylos tyrimas stringa.
Bylos tyrimas yra išsiplėtęs ir už šalies ribų, bet iki šiol nėra tiksliai žinomas pagrobimo motyvas. Nerasti ir nukentėjusieji mažeikiškiai.
G.Kiesaus vadovaujama "Mažeikių nafta" net kelioms ofšorinėms kompanijoms nuolat tiekdavo naftos produktus, nors šios už produkciją neatsiskaitydavo. Iš viso šios firmos "Mažeikių naftai" liko skolingos apie 100 milijonų litų. Skolas gamykla nurašė į nuostolius ir net nebandė jų susigrąžinti.
Pirmą kartą dėl šios bylos G.Kiesus buvo apklaustas praėjusių metų pradžioje. Bylą tiriantiems pareigūnams buvo labai keista, kodėl "Mažeikių nafta" nuolat skolingoms ofšorinėms kompanijoms be jokių garantijų didžiuliais kiekiais tiekia naftos produktus.
Jau per pirmąją apklausą G.Kiesus teigė, kad buvo priverstas taip daryti, tačiau smulkiau nepaaiškino, kas ir kodėl jį vertė pardavinėti naftos produktus nemokioms bendrovėms. Tik išeidamas iš tardytojo kabineto, G.Kiesus užsiminė, kad tiesa būtų daug kam labai skaudi.
Po kiek laiko atskira Valstybės kontrolės grupė išvyko į Mažeikius toliau tirti šios bylos detalių. Dar kartą buvo apklaustas G.Kiesus. Jis atvyko po išvakarėse vykusio pokylio ir atrodė kiek pavargęs. Po kelias valandas trukusios įtemptos apklausos įmonės direktorius dar kartą pažadėjo artimiausiu metu pasakyti visą tiesą.
Tačiau po kelių dienų G.Kiesus dingo kartu su savo sūnumi ir vairuotoju. "Galbūt ši tiesa buvo labai nenaudinga G.Kiesaus pagrobimo organizatoriams", - sakė nenorėjęs skelbti savo pavardės Valstybės kontrolės pareigūnas.
Pareigūnai neatmetė galimybės, kad G.Kiesus galėjo būti iš anksto susitaręs su ofšorinių kompanijų vadovais ir specialiai leido jiems grobstyti gamyklos turtą. "Atskleisdamas tiesą, G.Kiesus galėjo įvardyti ir pagrindinių grobstytojų pavardes. Galbūt jie sužinojo apie buvusio gamyklos vadovo ketinimus ir nutarė užbėgti už akių", - svarstė vienas aukštas policijos pareigūnas.
Pareigūnus ypač domino "Mažeikių naftos" santykiai su kompanija "Thornleight Trust". Iš viso 1987-1988 metais "Mažeikių nafta" su šia ofšorine kompanija pasirašė 14 sutarčių dėl naftos produktų pardavimo.
Sutartis dažniausiai pasirašinėdavo "Mažeikių naftos" atstovai G.Kiesus bei Vidas Pečkus ir "Thornleight Trust" įgaliotiniai Mečislovas Drutis bei jo giminaitis Vidmantas Luiza.
Įtarimą kėlė tai, kad "Mažeikių naftos" bendrovė ofšorinei kompanijai nuolat pardavinėjo naftos produktus, nors ši nemokėjo sutartyse numatytų pinigų.
Nebuvo vykdomos ir sutartyse numatytos sankcijos - pavyzdžiui, delspinigių išieškojimas. Mažeikių bendrovės vadovai pareigūnams iš pradžių teigė netgi nežiną, kur yra ofšorinės kompanijos būstinė ir kaip surasti jos vadovus. Iš viso kompanija "Thornleight Trust" Mažeikių bendrovei padarė apie 8 milijonus litų nuostolių.