Taip sakė BNS Latvijos jūros valdybos Jūros kontrolės skyriaus vadovas Feliksas Klagišas. Jo teigimu, vienos Klaipėdos uosto laivų krovos kompanijos atstovai neoficialiai pripažino, kad kaskart Būtingės terminale atjungiant vamzdžius į jūrą patenka tam tikras kiekis naftos produktų, bet Lietuva to oficialiai nepripažįsta.

F.Klagišas sakė, jog į Latvijos pakrantę prie Papės gyvenvietės tolydžio jūra išmeta naftos produktų, ir Valdyba gali tai paaiškinti tik Būtingės terminalo veikla, bet įrodyti to negali.

Interviu Latvijos radijui F.Klagišas sakė, jog dar neprasidėjus Lietuvos naftos terminalo statybai "kiekvienam buvo aišku", kad jis kels grėsmę aplinkai, todėl Latvijai reikėjo iš anksto susitarti su Lietuva, kaip bus atlyginami nuostoliai, kad Lietuva negalėtų atsisakyti mokėti už aplinkai padarytą žalą.

F.Klagišas mano, kad sutvarkyti teisinius santykius su kaimynine šalimi būtų galima ir dabar, iš dalies todėl, kad dabar ir lietuviai pradeda suprasti, ką reiškia "aplinkai padaryta žala".

Jis paaiškino, jog mažos hidroelektrinės, pastatytos prie Latvijos upių netoli Lietuvos sienos, turėjo netikėtos įtakos Lietuvos teritorijai, kurioje dėl jų veiklos pelkėmis virto didžiuliai plotai.

F.Klagišas pareiškė, kad Latvija pasiryžusi kreiptis į teismą ir išieškoti daugiau kaip 60 tūkst. latų atlyginimą už žalą, kurią patyrė kovą Būtingės terminale išsiliejus naftai. Jis mano, kad pasikonsultavus su teisininkais ieškinys gali būti paduotas į Latvijos teismą.