Pasak V.Biriukovo, prieš avariją traukinys važiavo maždaug 50 km per valandą greičiu. Traukiniu, kurio sąstatą sudarė lokomotyvas ir keturi vagonai, važiavo 34 žmonės.
Lokomotyvo mašinistui pastebėjus išardytus bėgius, jis staigiai sustabdė traukinį. Lokomotyvas ir trys vagonai vis dėl to pralėkė išardytą bėgių ruožą ir vėl užšoko ant bėgių, tuo tarpu paskutinis vagonas nušoko ant žemės ir pakibo pasviręs maždaug 45 laipsnių kampu.
Pasak pareigūnų, vagonas nenusirito tik todėl, kad neatsikabino nuo sąstato. Avarijos vietoje yra maždaug 20 metrų aukščio skardis, bėgiai buvo išardyti už geležinkelio posūkio.
Pasak prokuratūros ir VSD vadovų, tiriamos kelios įvykio versijos, tačiau nuodugniausiai - diversijos galimybė. Tarp versijų - galimas ir metalo vagių išpuolis.
Dėl įvykio iškelta baudžiamoji byla pagal BK 85 straipsnį dėl tyčinio kelių sugadinimo. Už tai numatyta iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Įvykio vietoje penktadienio rytą pabuvojęs laikinasis premjeras Eugenijus Gentvilas pareiškė pasipiktinimą įžūliais diversantų veiksmais ir viltį, jog nusikaltėliai bus surasti ir sulauks atpildo.
Vienoje geležinkelio bėgių pusėje išsukta apie 30 varžtų. Bėgių varžtus galima išsukti tik turint specialius įrankius ir panaudojus nemažai fizinės jėgos.
Kauno apygardos prokuratūros pareigūnai 3- 5 km spinduliu aplinks įvykio vietą ieško kokių nors nusikaltėlių paliktų pėdsakų: įrankių, cigarečių nuorūkų.
BNS šaltinių duomenimis, Kauno pareigūnai šneka apie tai, kad diversijos taikiniu galėjo būti nusižiūrėtas apie penktą valandą ryto pro Kauną pravažiuojantis traukinys Maskva - Kaliningradas.
Šio maršruto traukiniai dažnai važiuoja be tikslaus grafiko, todėl diversantai galėjo ir nežinoti, kada traukinys važiuos kuriame ruože. Traukinių Maskva-Kaliningradas sąstatai yra ilgesni, todėl diversijos pasekmės būtų buvusios žymiai skaudesnės.
Paskutinį kartą diversija Lietuvos geležinkelyje buvo įvykdyta 1994 metų lapkričio 6 dieną, kai buvo susprogdintas tiltas per Bražuolės upelį geležinkelio atkarpoje Vilnius-Kaunas. Tada aukų buvo išvengta laimingo atsitiktinumo dėka, nes per susprogdintą tiltą per Bražuolės upelį už 37 kilometrų nuo Vilniaus netrukus po sprogimo turėjo važiuoti keleivinis traukinys.
Galingas sprogimas tuomet nuvertė vieną 19-os metrų ilgio ir 60-ies tonų svorio tilto siją ir sulankstė geležinkelio bėgius 77 metrų ilgio ruože.
Speciali jungtinė teisėsaugos institucijų darbo grupė tąkart tyrė iš viso apie 10 nusikaltimo versijų, Vyriausybė buvo pažadėjusi skirti 250-ies tūkstančių litų premiją už informaciją, kuri padės atskleisti diversijos geležinkelyje organizatorius bei vykdytojus, tačiau jų taip ir nepavyko nustatyti, o po 9 mėnesių tyrimas buvo nutrauktas.
Bražuolės tilto sprogdintojai nenustatyti iki šiol.