Kartais paciento problema būna tiesiog įkalbėta arba įsikalbėta, todėl jei tik yra galimybė, medikai stengiasi išvengti operacijos. Atsitinka ir taip, kad pacientai kreipiasi į specialistus, reikalaudami neįmanomo – greitai, be randų ir taip, kaip žurnalo viršelyje.
Žinomi plastikos chirurgai Renaldas Vaičiūnas ir Dainius Balčiūnas sako, kad jų darbo jokiu būdu negalima lyginti su autoservisu, kur visiems atvykusiems pagal standartinę schemą pakeičiamos ar pridedamos detalės. „Tai kur kas rimčiau ir atsakingiau. Kiekvienas atvejis individualus. Be to, chirurgas, pakeitęs žmogaus išorę, visam gyvenimui tampa už jį atsakingas,“- teigia medikai.
Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos prezidentas D. Balčiūnas sako, jog netiesa, kad plastinė chirurgija Lietuvoje tapo konvejeriu. „Ne operacija, bet sugebėjimas profesionaliai patarti yra svarbiausias plastinės rekonstrukcinės chirurgijos elementas,“- teigia D. Balčiūnas. Anot jo, estetinės plastikos chirurgas, paisantis etikos, niekada neįkalbinės paciento pasidaryti operacijos, nesiūlys jam patobulinti vieną ar kitą jo kūno vietą.
„Plastinės rekonstrukcijos specialistas gali tik išklausyti pacientą, patarti, paaiškinti, kokio rezultato žmogus gali tikėtis, ko nesitikėti, kas jo laukia pooperaciniame laikotarpyje, bet jokiu būdu neįkalbinėti gultis ant operacinio stalo, tai nuspręsti gali tik pats pacientas“, - teigia D. Balčiūnas.
Pradinis kontaktas su plastikos chirurgu, konsultacija yra būtini išsiaiškinti, ar žmogui tikrai reikia pakeisti vieną ar kitą savo kūno vietą. Pasak vieno iš plastinės estetinės chirurgijos pradininkų Lietuvoje R.Vaičiūno, gydytojas privalo sugebėti įžvelgti į jį besikreipiančio paciento psichinę būklę, o įsigilinęs į jo norus, atskirti įgeidį nuo būtinybės. Jis teigia, kad puikiai operuoti galima išmokti, tačiau sprendimas, ar pacientui tikrai reikalinga operacija, priklauso tik nuo gydytojo požiūrio į žmogų, kaip asmenybę, nuo jo gebėjimo suprasti į jį besikreipiančiojo lūkesčius.
„Gali idealiai techniškai atlikti estetinę plastinę operaciją, tačiau jeigu žmogus tikėjosi ir įsivaizdavo kitokį rezultatą, jis liks nepatenkintas chirurgo darbu. Žmonės turėtų suprasti, kad aktoriai ar modeliai, nepriekaištingai atrodantys kino filmuose arba žurnalų viršeliuose dažnai neturi nieko bendro su tikrove. Be to, paciento kūno proporcijos ne visada leidžia išpildyti jo lūkesčius. Šiuo atveju, medicina tikrai nėra visagalė, “ - sako R. Vaičiūnas.
R.Vaičiūnas ir D.Balčiūnas tikina per metus išoperuojantys apie 60 proc. į juos besikreipiančių žmonių, kitiems pakanka profesionalaus patarimo. „Medicinoje tai yra vienintelė sritis, kur chirurgas turi privilegiją atsisakyti daryti operaciją. Mes laikomės filosofijos: „nėra estetikos be etikos“. Chirurgas neprivalo daryti operacijos, jei paciento norai ir realybė kaip geležinkelio bėgiai - nesueina. Ne visi kompleksai išpjaunami skalpeliu. Kartais užtenka psichologo konsultacijos,“- sako patyrę Lietuvos plastinės rekonstrukcinės chirurgijos specialistų.
Medikai teigia, kad žmonės neturėtų bijoti atvykti pas gydytoją pasikonsultuoti dėl juos slegiančio noro pakeisti ar pakoreguoti savo išvaizdą ir paklausti kad ir pačių kvailiausių klausimų. Konsultacija nėra operacija. Tai – tik pokalbis, patarimas, po kurio žmogus turi žymiai daugiau šansų apsispręsti.
„Besikalbant formuojamas pasitikėjimas, paciento ir gydytojo psichologinis ryšys, kurio metu neretai paaiškėja, kad paciento problema tik menama, kad užtenka tik pokalbio su specialistu ir problema išnyksta. Dažnai pacientui siūlome neskubinti operacijos, galbūt dar konsultacijos kreiptis į kitus mūsų kolegas,“- sako DR. Klinikos specialistai.
