NSA visame pasaulyje bando perimti ir iššifruoti svarbius pranešimus, naudodamasi savo lėktuvų ir laivų flotilėmis, žvalgybiniais palydovais ir pasiklausymo punktais, nors neturi teisės šnipinėti JAV piliečių.
Pasak J.Bamfordo, agentūroje, kurios biudžetas siekia 7,3 mlrd. dolerių (29,2 mlrd. litų), dirba maždaug 38 tūkst. žmonių - daugiau nei CŽV (Centrinėje žvalgybos valdyboje) bei FTB (Federaliniame tyrimų biure) kartu paėmus.
"Joje yra daugiau lingvistų, matematikų ir superkompiuterių nei kurioje kitoje pasaulio vietoje", - rašo J.Bamfordas knygoje, kurioje daugiausia rėmėsi interviu su buvusiais NSA pareigūnais.
Fort Mide, Merilendo valstijoje, plačiai išsidėsčiusioje agentūros būstinėje, dar vadinamoje "Kripto miestu", ant sienos kaba memorialinė lenta, kurioje išvardyti 152 agentai, pasak oficialaus NSA tinklalapio, žuvę atlikdami pareigas. J.Bamfordo teigimu, tarp jų yra ir pavardės lakūnų iš šnipinėjimo lėktuvų įgulų, kuriuos šaltojo karo metais numušė Sovietų Sąjunga.
Itin skeptiškai J.Bamfordas vertina paslaptingosios NSA sukurtą oficialią versiją, jog 1967 metais Izraelis "per klaidą" Viduržemio jūroje nuskandino žvalgybinį laivą "USS Liberty". Tada žuvo 34 jūreiviai.
"Šio apgalvoto išpuolio niekada nebuvo tinkamai ištirtas, o prezidento Johnsono (Džonsono) administracija siekė viską kiek įmanoma nuslėpti", - rašo jis. Žurnalistas mano, kad Izraelis nuskandino "Liberty" siekdamas pridengti egiptiečių karo belaisvių žudynes Sinajaus pusiasalyje.
J.Bamfordo teigimu, daugiau apie incidentą galima būtų sužinoti, jei būtų paskelbti tame rajone patruliavusio JAV lėktuvo EP-3 surinkti žvalgybiniai duomenys.
Žurnalistas taip pat atskleidžia naujų faktų apie operaciją "Northwoods", nukreiptą prieš Kubą. Jos metu planuota 7-me dešimtmetyje JAV teritorijoje surengti keletą teroro aktų, dėl kurių apkaltinus Kubos prezidentą Fidelį Castro (Fidelį Kastrą), galima būtų paskatinti JAV invaziją į komunistinę Kubą.
Europos Sąjungos Europos Parlamentas turi įtarimų, jog NSA per savo programą "Eschelon" vykdė pramoninį šnipinėjimą. Teigiama, jog ji neva buvo skirta Europoje perimti komunikavimo pranešimus tarp bendrovių ir privačių asmenų.
"Slaptas pasiklausymas? Tai tiesa. (Informacijos) perdavimas konkurentams JAV? Neteisybė", - tvirtina jis. Skirtingai nuo pirmosios savo knygos apie NSA "Galvosūkių rūmai" (The Puzzle Palace), šį kartą J.Bamfordas galėjo pasidžiaugti bendradarbiavimo su NSA nauda.
"Viena priežastis yra ta, jog NSA nori susikurti kiek atviresnį įvaizdį... kaip FTB bei CŽV, ji kovoja dėl tų pačių dolerių, - pažymi jis. - NSA susiduria su daugybe problemų - daugelis klausia, ar ji jau tampa kurčia?"
J.Bamfordas yra vienas iš augančio ekspertų būrio, atskleidžiančio agentūros problemas prisitaikant prie realijų po šaltojo karo ir aukštųjų technologijų revoliucijos, suteikusias individui galimybes pačiam šifruoti bei bendrauti daugiau skaitmeniniu, o ne žodiniu būdu.
Žurnalistas teigia, jog bendras CŽV ir NSA projektas sukūrė būdą, kaip kompiuteriuose įdiegti stebėjimo prietaisus, tačiau, kaip "The Wall Street Journal" sakė NSA direktorius generolas Michaelas Haydenas (Maiklas Heidenas), šį informacijos srautą itin sudėtinga išanalizuoti ir atrinkti grūdus nuo pelų.
Atsiradus naujoms technologijoms, sakė M.Haydenas, "aibės dalykų paprasčiausiai nebeįmanoma nei aprėpti, nei suprasti".