Pasak LFF prezidento Liutauro Varanavičiaus, paskolą teks išmokėti per kelerius metus. L. Varanavičius nenorėjo atskleisti, kiek federacijai atsiėjo „Vėtros“ stadionas, tačiau neslėpė, kad finansinė našta bus pakankamai sunki. Neoficialiais duomenimis, LFF arena galėjo kainuoti 1-2 mln. litų.
„Bus nelengva mokėti paskolą, nes ir taip nesurenkame planuotų lėšų į federacijos biudžetą. Skaičiuojame, ką reikėtų sumažinti. Bet kai išgirdome, kad bankas nori parduoti „Vėtros“ stadioną, pirma mintis buvo tokia, kad reikia jį žūtbūt gelbėti.
Žinojome, jog nekilnojamojo turto agentūros domisi stadionu, ir turėjome veikti, kad jis nebūtų užstatytas kaip, pavyzdžiui, Kauno „Žalgirio“ stadionas“, – DELFI pasakojo L. Varanavičius.
LFF vadovo teigimu, šiemet futbolo varžybos „Vėtros“ stadione nebevyks, nes pirmiausia bus mėginama sutvarkyti keturis mėnesius nenaudotą areną.
Stadionui reikia investicijų
Primename, jog to paties pavadinimo stadione iki praėjusios liepos rungtyniavo žlugusi sostinės „Vėtros“ komanda. Vilniaus klubui priklausiusio privataus stadiono statybas finansavo „DnB NORD“ bankas.
2005 m. tarp „Vėtros“ ir banko antrinės bendrovės „DnB NORD lizingas“ sudaryta lizingo sutartis praėjusią vasarą buvo nutraukta klubui nebeišgalint sumokėti mėnesinių įnašų, ir „Vėtros“ stadionas tapo banko nuosavybe.
„Vėtros“ klubo įkūrėjas Romas Stašauskas praėjusią savaitę DELFI teigė, kad LFF siekis perimti stadioną komplikuoja planus atgaivinti dėl finansinių sunkumų iš A lygos išmestą ekipą, ir žadėjo kreiptis į teismą, jei sandoris tarp federacijos ir „DnB NORD“ banko būtų sudarytas.
„Vėtros“ arena yra viena iš nedaugelio tik futbolui skirtų stadionų Lietuvoje (be lengvosios atletikos takų). Jis buvo rekonstruotas 2004 m. buvusio „Lokomotyvo“ stadiono vietoje.
Stadionas atitinka LFF aukščiausios lygos stadionams keliamus reikalavimus. Be to, jis yra priskirtas prie UEFA 2 kategorijos stadionų, kuriuose galima rengti pirmuosius UEFA klubinių varžybų etapus bei mažesnio masto futbolo rinktinių varžybas. Šalia pagrindinės aikštės įrengta mažesnių matmenų dirbtinės dangos treniruočių aikštė.
Kaip informuoja LFF, siekiant sutvarkyti „Vėtros“ stadioną, reikia gerinti sąlygas žiniasklaidos atstovams, praplėsti patalpas, skiriamas varžybų dalyviams ir organizatoriams, toliau gerinti patekimo į stadioną, parkavimo, varžybų stebėjimo ir svetingumo sąlygas žiūrovams.
Statybininkai artimiausiu metu neokupuos
„Vėtros“ stadionas ateityje gali likti vienintelis Vilniuje, atitinkantis A lygos reikalavimus, mat kitą reprezentacinį sostinės stadioną – „Žalgirio“ – numatoma griauti.
Šiemet į savo gimtuosius namus sugrįžusi VMFD „Žalgirio“ komanda spalio pabaigoje atsisveikino su to paties pavadinimo futbolo arena, į kurią ekipos vadovai teigė kitąmet nebesitikintys įkelti kojos.
Prieš daugiau nei 60 metų pastatytą stadioną valdo „Ūkio banko investicinei grupei“ (ŪBIG) priklausanti bendrovė „Žalgirio sporto arena“. Stadiono valdytojai dar praėjusį pavasarį gavo Vilniaus savivaldybės leidimą griauti gerokai aptriušusią areną, kuri praeityje buvo laikoma pagrindine Lietuvos futbolo šventove.
Vis dėlto buldozeriai „Žalgirio“ stadione artimiausiu metu pasirodyti neturėtų. DELFI žiniomis, stadioną prižiūrintis personalas sulaukė nurodymų paruošti aikštę žiemai, kad joje ir kitais metais būtų galima žaisti futbolą.
Bendrovės „Žalgirio sporto arena“ generalinis direktorius Davidas Vardidze patvirtino, kad šiais metais realūs darbai stadione tikrai neprasidės, abejojama ir dėl 2011 m. Savivaldybės išduotas leidimas galios dešimt metų, todėl investuotojų laukiantys stadiono savininkai, deklaruojantys ketinimus istorinio stadiono vietoje pastatyti naują 10 tūkst. vietų areną, gali nesiskubinti pradėti griovimo darbų.
„Žalgiris“ – nepageidaujamas?
Vis tik neaišku, ar stadiono valdytojams ir VMFD „Žalgirio“ klubo atstovams pavyks susitarti dėl tolesnės arenos panaudos. Kalbama, kad tarp ŪBIG prezidento Vladimiro Romanovo ir sostinės ekipos vadovybės yra perbėgusi juoda katė.
DELFI pasiteiravus V. Romanovo, ar jis sutiks įsileisti į „Žalgirio“ stadioną 2010 m. A lygos medalius užsitikrinusią komandą, verslininkas buvo lakoniškas: „Negaliu pasakyti.“
VMFD „Žalgirio“ direktorė Vilma Venslovaitienė tikino, kad Vilniaus futbolininkai ir toliau mielai rungtyniautų vokiečių karo belaisvių pastatytame stadione, nepriklausomai nuo jo būklės.
„Šis stadionas yra lopšys, iš kurio kilo „Žalgiris“. Jei tik mus ten įleistų, ir kitais metais žaistume „Žalgirio“ stadione. Ten yra mūsų tikrieji namai, nors sąlygos „Vėtros“ stadione gal ir būtų geresnės“, – kalbėjo V. Venslovaitienė.
Primename, kad prieš šį sezoną iš pagrindų atsikūręs ir išimties tvarka į A lygą priimtas VMFD „Žalgirio“ klubas praėjusią gegužę po daugiau nei tris mėnesius trukusių derybų su „Žalgirio sporto arena“ pasirašė stadiono panaudos sutartį metams.
Arenos valdytojai sutiko priimti žalgiriečius tik po to, kai klubo dalininkė Vilniaus savivaldybė atleido juos nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Taip „Žalgirio sporto arena“ sutaupė beveik 90 tūkst. litų.
15 tūkst. žiūrovų talpinusiame stadione legendinė „Žalgirio“ komanda praeityje žaidė nuo įkūrimo 1947 m. iki 2008 m.
Paskutiniąsias 2010 m. A lygos sezono rungtynes su tiesiogine konkurente kovoje dėl antrosios vietos A lygoje Marijampolės „Sūduva“ Vilniaus komanda dėl prasto oro sekmadienį žais „Sportimos“ manieže.
