Juos per šiai progai skirtą vakarą Nacionalinėje filharmonijoje gaus devyni religinės bendruomenės Chassidej Chabad Liubavič įkurtos "Menachemo namai" mokyklos abiturientai.

"Negausus mokyklą baigusių ir lankančių skaičius atspindi beveik išnykusią žydų bendruomenę", - BNS korespondentui sakė šio švietimo židinio direktorė Irina Jacovič, informavusi, kad mokykloje mokosi 55 moksleiviai.

"Kadangi mes turime atskiras klases, kuriose pagal Švietimo ministerijos programą dėstoma lietuvių ar rusų kalbomis, be to, papildomai mokomasi hebrajų kalbos, žydų literatūros, istorijos, tradicijų, religijų pagrindų, teko pasitelkti trisdešimt mokytojų, tad kiekvienam jų vidutiniškai tenka mažiau nei po du mokinius", - teigė I.Jacovič.

Mokykloje žydų tikybą dėsto iš Niujorko atvykęs Chassidej Chabad Liubavič Vilniaus skyriaus vadovas rabinas Shalomas Beras Krinskis.

Pasak direktorės, žymaus rabino Menachemo Mendelio Šnejersono vardu pavadintos mokyklos mokiniai laikosi religinių papročių, maitinami triskart per dieną košeriniu maistu, dalyvauja švenčių apeigose ir renginiuose, vasaros stovyklose. Šiemet liepos 9-ąją ji artidaroma Pervalkoje.

Vilniuje veikia taip pat atgimimo metais sukurta valstybinė pasaulietinė Šalomo Aleichemo žydų vidurinė mokykla, pirmuosius brandos atestatus įteiksianti kitais metais.

Prieškario metais Lietuvoje veikė 100 žydų pradinių mokyklų, 20 gimnazijų ir progimnazijų. Vien tik laikinojoje sostinėje Kaune veikė 6 žydų gimnazijos. Žydų švietimo sistemą 1940 metais pradėjo likviduoti sovietai, o u\baigė naciai. Atkurti mokyklas po karo neleido sovietų valdžia, už privatų hebrajų kalbos mokymą grėsė represijos.