Prieš A.Brazausko teikimą kandidatu į premjero postą vakar rytą prie Seimo protestavo grupelė pagyvenusių piketuotojų, pažįstamų iš protesto akcijų prieš Grūto parko įkūrimą. Į Seimą besirenkantiems parlamentarams piketuotojai dalijo kreipimosi tekstus, kuriuose apeliuojama į asmenišką Seimo narių atsakomybę už Lietuvos valstybę, jos dabartį ir ateitį.
Šalies vadovas Valdas Adamkus, pristatydamas jau penktąjį per savo kadenciją kandidatą į premjerus, buvo itin lakoniškas. "Atsižvelgdamas į man išsakytą Seimo daugumos valią ir remdamasis Lietuvos Konstitucija, teikiu Seimo pritarimui kadenciją baigusio Prezidento A.Brazausko kandidatūrą į ministro pirmininko pareigas", - pareiškė jis neeiliniame Seimo posėdyje.
Šalies vadovas uždavinius būsimai Vyriausybei ir jos vadovui taip pat suformulavo per rekordiškai trumpą laiką.
"Linkėčiau, kad būsimam ministrui pirmininkui pavyktų suburti pajėgų ministrų kabinetą, pajėgiantį įgyvendinti būtinas šiandien Lietuvai reformas", - palinkėjo jis.
Neeiliniame posėdyje prisistatydamas parlamentarams kandidatas į premjerus A.Brazauskas apgailestavo negalįs ką nors nauja pasakyti. Beveik valandą trukusioje prisistatymo kalboje socialdemokratų lyderis ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos gyvenimas mažai tepasikeitė per tuos metus, kuriuos jis praleido atsisakęs politinio gyvenimo. Šalies ūkio padėtį A.Brazauskas apibūdino kaip kritinę.
A.Brazauskas aiškino esąs visiškai nusivylęs, ypač ekonomine veikla, reformomis.
"Man, kaip piliečiui, neramu, - iš Seimo tribūnos skelbė kandidatas į premjerus. - Daug kam neramu, kodėl pensija tik 300 litų, kodėl ji nedidėja. Šitas "kodėl" ir skatina mane dirbti", - sakė socialdemokratų lyderis.
Parlamentarams A.Brazauskas žadėjo įgyvendinti daugelį socialdemokratinių idealų, tokių kaip progresyvinis pajamų mokestis ar pensijų bei darbo užmokesčio didinimas. Kandidatas taip pat ragino nešvaistyti valdžios aparate dirbančių specialistų, kurie kinta drauge su besikeičiančiomis Vyriausybėmis.
Nuo Vyriausybių kaitos nepriklausomiems "amžiniesiems" karjeros valdininkams A.Brazauskas pasiūlė priskirti net ministerijų viceministrus.
A.Brazauskas akcentavo neketinąs į valdžią pasiimti "senosios gvardijos". Tvirtą ir efektyvų biurokratinį aparatą jis žadėjo sukurti derindamas aukštą kvalifikaciją įgijusių senų valdininkų ir jaunų bei perspektyvių darbuotojų pajėgas. Šią koncepciją jis pateikė atsakydamas į parlamentaro Kazio Bobelio užduotą klausimą: "Kaip apsisaugoti nuo debilų, kurie puola į aukštas pozicijas ir daro gėdą visai Lietuvai?" Išbandymas
Bene sunkiausiu A.Brazausko idėjų išbandymu tapo lankymasis Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) frakcijoje. Kandidatas į premjerus nesugebėjo atsakyti konservatoriams, iš kokių lėšų ketinama didinti pensijas ir neapmokestinamą darbo užmokestį. Tiesa, A.Brazauskas leido suprasti, jog tam gali būti panaudotos Privatizavimo fondo lėšos.
Ekspremjeras Andrius Kubilius jam priminė, jog "pravalgius" privatizavimo lėšas nebus įmanoma atnaujinti planuoto indėlių grąžinimo. A.Brazauskas konservatoriams žadėjo, jog progresyvinis pajamų mokestis nebus įvedamas netikėtai, mat dešinieji argumentavo, jog staigiai apmokestinus daugiau nei 2 tūkst. litų uždirbančius piliečius, Lietuvai laiku nepavyktų pasiekti Tarptautiniam valiutos fondui įsipareigotų biudžeto didėjimo rodiklių.
Ypač karšta diskusija užvirė dėl ES reikalaujamų priimti Lietuvos Konstitucijos pataisų, leidžiančių užsieniečiams mūsų šalyje pirkti žemę.
Neeiliniame Seimo posėdyje A.Brazauskas pabrėžė, jog žemės užsieniečiams parduoti nebus leista tol, kol visa žemė nebus grąžinta savininkams. Konservatorių frakcijoje socialdemokratų lyderis jau tvirtino niekur ir niekuomet to nesakęs. Taip jis gynėsi nuo Vytauto Landsbergio argumentų, jog užsieniečiams bet kuriuo atveju bus leista įsigyti iš savininkų jiems grąžintą žemę.
Konservatorių frakcijoje diskutuota ir dėl Lietuvos įsipareigojimo ES uždaryti pirmąjį Ignalinos atominės elektrinės bloką. A.Brazauskas užsiminė neskubėsiąs vykdyti šio įsipareigojimo, jei nepavyks iš užsienio tam gauti lėšų.
"Visagino gyventojai, nors jie ir nelabai mūsų tautiečiai, bet vis tiek yra žmonės", - teigė kandidatas į premjerus.
Bene karščiausi ginčai tarp A.Brazausko ir konservatorių užvirė kalbant apie užsienio investicijas į mūsų šalies ekonomiką. A.Brazauskas nedviprasmiškai pareiškė, jog jam nesvarbu, ar investicijos ateis iš Vakarų, ar iš Rytų.
A.Brazauskas dievagojosi nestabdysiąs Lietuvos integracijos į ES ir NATO, tačiau neslėpė, jog eiti prieš Rusijos valią neketina.
"Jei Lietuvą pakvietus stoti į NATO pamatysite surauktą Vladimiro Putino kaktą ir raginimą atidėti narystę, ar atsitrauksit, ar pasiųsit jį taip, kaip kažką neseniai pasiuntėte", - A.Brazausko klausė V.Landsbergis.
Į tai kandidatas į premjerus atsakė, jog Rusija yra galinga kaimyninė valstybė, šalia kurios mums teks gyventi nepriklausomai nuo to, ar būsime priimti į NATO, ar ne.