A.Brazausko manymu: “Lietuvoje jau gana ilgai nepavyksta pasiekti žymesnio ekonomikos augimo. Globalizacijos ir integracijos procesai, viena vertus, mums atveria dideles rinkas, lengvesnį priėjimą prie naujų technologijų ir kapitalo, tačiau kelia ir tam tikrų pavojų - priklausomybę nuo didelių valstybių, jose vykstančių krizių, nesugebėjimą konkuruoti atviroje rinkoje, nacionalinio savitumo praradimą”.
Tuo pačiu, būsimasis premjeras teigė esąs už tris užsienio politikos prioritetus: integraciją į ES, NATO bei gerus kaimynystės santykius. Vis dėlto po būsimojo kandidato kalbos pasigirdo nemažai oponentų bei kai kurių ekonomistų skepsio apie socialiai orientuotos rinkos egzistavimą Lietuvoje.
Ekonomikos profesorius, centristas Kęstutis Glaveckas mano, kad rinkos ekonomika “su žmogišku veidu” egzistuoja tik teoriškai. “Realiai socialiai orientuota rinkos ekonomika įmanoma, nebent tokiuose kraštuose, kaip Skandinavija, kur yra labai daug gamtinių išteklių, kurioje senos darbo tradicijos, aukštas gyventojų aktyvumas, laisvos darbo rinkos bei išvystytos visos rinkos šakos. Lietuvoje kalbėti apie socialiai orientuotą rinką, kuri dar nėra susiformavusi, kaip rinka, yra tiesiog neatsargu. Ir tokio neatsargumo pasekmes ir matome šiandien ūkyje - milžiniški įsipareigojimai ir skolos, negrąžinti indėliai, neišmokėtos kompensacijos už žemę, neįvykdytos reformos ir skylė biudžete”, - sakė profesorius K.Glaveckas.
Jis teigia, kad iš esmės visus dešimt metų Lietuvoje “veikė” socialiai orientuota rinka.
Atgimimo metais bei Nepriklausomybės pradžioje Lietuvoje buvo ypač populiarinamas “švediškojo socializmo modelis”.
Šiuo metu Švedija yra ta šalis, kurioje bene vėliausiai švenčiama laisvės nuo mokesčių diena - tik viduvasarį. Bene liberaliausia rinkos ekonomikai šalimi, kurioje anksčiausiai švenčiama laisvės nuo mokesčių diena, vadinamas Singapūras. Čia piliečiai nustoja dirbti valstybei ir pradeda dirbti sau - dar kovą.
Tiesa, tuo metu, kai Singapūre gyvavo feodalizmas, Švedijos piliečiai jau naudojosi kapitalizmo teikiamomis asmens laisvėmis. Švedijos ekonomika kapitalizmo sąlygomis stiprėjo keletą šimtų metų. Taigi, dabar gali daugiau dėmesio skirti ir socialiniams dalykams.
K.Glaveckas teigė, kad, jei naujoji Vyriausybė imsis pirmiausia rūpintis išteklių perpaskirstymu, kai kuriais kitais nevienareikšmiai ekonomistų vertinamais socialiniais žingsniais, galį nutolti ir Lietuvos integracijos į europines ir transatlantines struktūras datos.
Vis dėlto, kiek realu, įvertinus šiandieninės Lietuvos ekonomikos būklę, kalbėti apie socialiai orientuotą rinkos ekonomiką?