Pabandysiu plačiau paaiškinti kodėl.

Žvelgiant į šiurpius, nebijau šio žodžio, sociologinių apklausų duomenis, kyla klausiamas, kodėl tokiai didelei daliai Lietuvos piliečių nebereikalinga sava valstybė. Štai dvi sociologinės apklausos. Anksčiau DELFI skelbta sociologinė apklausa rodo, jog dauguma Lietuvos gyventojų - nenoriu rašyti piliečių, nes piliečiais jų nepavadinsi - savo Tėvynės negintų. Neseniai DELFI skelbta apklausa rodo, jog mums demokratinės vertybės nesvarbios, o politika laikoma nešvariu „bizniu“.

Lietuviams svarbu, jog valstybė suteiktų socialines garantijas, kad valstybinė kaip motina rūpintųsi savo bejėgiais vaikais. Lietuvą šios nuostatos stato greta Rusijos, Ukrainos bei Baltarusijos. Lenkijos ar Čekijos šios nuostatos neprimena nei iš tolo. Nors gyventi šiose šalyse taip pat yra sunku, čia demokratija - daugpartinė sistema, žodžio ir spaudos laisvė - laikoma daug svarbesne vertybe nei valstybės globa.

Vertybių hierarchija rodo, jog 50 okupacijos metų paliko neišdildomą paveldą smegenyse – savo mąstymu bei gyvenimo supratimu liekame tarybine respublika. Žinoma, galima sakyti, jog mums sunkiau nei buvusiems satelitiniams Tarybų Sąjungos dariniams, nes nei Lenkijoje, nei Čekijoje tokio dvasinio ir fizinio teroro nebuvo. Tai tiesa, bet suvokus šią tiesą, reikia dvigubų pastangų padėčiai pakeisti, nes kitaip nepriklausomybė, kurios beveik niekas negintų, gali būti prarasta taip lengvai, kaip ji ir buvo gauta.

Valentinas Mitė
Jau kuris laikas Lietuvos gyventojų smegenis plauna rusiški televizijos kanalai, o garsiosios „Rusijos sulaikymo strategijos“ autoriai net nepastebi (ar apsimeta nepastebį), jog prieš Lietuvą vykdoma informacinis karas. Dar daugiau, šio karo metu Lietuva vis labiau nusiginkluoja.
Ar Lietuvos valdžia ką nors daro šia kryptimi? Valdžioje yra dešinieji, skelbę visokias Rusijos sulaikymo strategijas ir jas užmiršę kaip ir daugelį pažadų.

Ką dabartinė Lietuvos valdžia daro labai nuosekliai yra mokesčių didinimas, išlaidų karpymas bei bandymas užsienio politikoje įtvirtinti Lietuvos kaip prekės, o ne kaip valstybės, įvaizdį.

Vyriausybę galima kritikuoti už labai daug ką, bet apsiribosiu tik barbarišku bei anti-valstybiniu elgesiu su LRT.

Kodėl? Todėl, jog jau kuris laikas Lietuvos gyventojų smegenis plauna rusiški televizijos kanalai, o garsiosios „Rusijos sulaikymo strategijos“ autoriai net nepastebi (ar apsimeta nepastebį), jog prieš Lietuvą vykdoma informacinis karas. Dar daugiau, šio karo metu Lietuva vis labiau nusiginkluoja.

Pažvelkime į Rytų frontą.

Ar žiūrite rusiškus kanalus ir programas? Kaip manote, ar jie yra pranašesni už lietuviškus? Kodėl?
Štai svarbiausias Rusijos ginklas – „Pervyj Baltijskij kanal“ (PBK). Jis transliuoja su „Baltic Media Alliance“ (BMA) ženklu. BMA atstovauja kelis Rusijos kanalus Baltijos valstybėse: be kitų – „RTR Planeta“ ir „REN Baltija“. Auditorijos kiekiu PBK nedaug atsilieka nuo komercinės Baltijos televizijos, nors rodomas tik per kabelines TV. Be abejonės, dalis reklamos pinigų pereina iš lietuviškų kanalų į PBK. Šio kanalo auditorijos dalis Lietuvoje per metus išaugo septyniais procentas. BMA vadovas Andrius Barakūnas neseniai spaudai pareiškė, jog „Pervyj Baltijskij kanal“ „tampa vis žiūrimesniu penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. 2010 -ais metais liepą ir rugpjūtį PBK teko 11 proc. viso žiūrėto laiko, o didmiesčiuose „Pervyj Baltijskij kanal“ liepą ir rugpjūtį pakilo į trečiąją poziciją, aplenkdamas LTV net 10 procentų“.

„Pervyj Baltijskij kanal“ rodo labai stiprias kultūrines, politines programas, gerus meninius bei dokumentinius filmus. Žiniose beveik nepastebimai įterpdamas antilietuvišką propagandą. Kiti Rusijos kanalai, dauguma kontroliuojami Kremliaus, taip pat pateikia aukšto lygio programas su Kremliui palankia pasaulio politikos bei įvykių Baltijos valstybėse vertinimu. Mes pralaimime, beviltiškai pralaimime, nes su akmeniniais kirvukais raketomis ginkluoto priešininko nenugalėsi. Tačiau dėl šių pralaimėjimų visų pirmą kalta mūsų valdžios trumparegiška politika, o ne Rusija. Rusija turi savo tikslus ir juos meistriškai įgyvendina. Maskvai pinigų netrūksta, o laimėti lietuvių protus svarbiau nei teritoriją.

Tačiau ar dėl to kalta LRT? Realybė, tokia, jog senu zaporožiečiu neaplenksi naujausios laidos mersedeso.

Valentinas Mitė
Mažiau pinigų už Lietuvą visuomeniniam transliuotojui skiria tik Vatikanas.
Pažvelkime į skaičius. 2010-ais metais LRT valstybė skyrė 35 milijonus litų arba 10 milijonų mažiau nei 2009-ais. Tai atitinka pinigų sumą, kurią LRT gavo iš valstybės 1999-ais metais. Turint galvoje infliaciją bei visą apimantį brangimą, visuomeniniam transliuotojui šiemet buvo skirta mažiau pinigų.

Valdžiai pradėjus vadinamą taupymo politiką, 2009-ais metais iš darbo atleista 120 etatinių darbuotojų bei panaikintas 131 etatas. Likusiems darbo užmokestis sumažintas 30 proc. Darbo užmokesčio fondas 2009 m. sumažintas 60 proc., o 2010 m. dar 37 proc. Priedai mokami už darbą naktį, švenčių bei poilsio dienomis. Ką gi, ministro pirmininko nuomone, naktinės radijo transliacijos nereikalingos, nes piliečiai naktį miega (arba turėtų miegoti). Kam jiems radijas? Panašiais pareiškimais pagarsėjo Aleksandras Lukašenka, bandantis reguliuoti savo piliečių asmeninį gyvenimą, bet labai netikėta išgirsti iš libertarine ideologija besivadovaujančio Lietuvos premjero lūpų nurodymus, kada žmonės turi klausytis radijo.

Galima vardinti ir vardinti skaičius, rodančius apverktiną LRT padėtį, bet gaudami tokius pinigus, nieko geresnio nesukurtų net profesionalūs BBC vadovai.

Pažvelkime, kaip LRT atrodo Europos kontekste. ES duomenys rodo, jog savo visuomeniniu transliuotoju daug labiau rūpinasi Lenkija, Airija, Čekija, Kroatija, Vengrija, Serbija, Slovėnija, Slovakija, Estija, Latvija, Islandija. Mažiau pinigų už Lietuvą visuomeniniam transliuotojui skiria tik Vatikanas.

Lietuvos valdžia neatsižvelgia į visuomeninio transliuotojo nacionalinės svarbos vaidmenį, kurio turbūt net nesuvokia, taip pat pažeidžia ir Konstitucinio Teismo nuorodą. Cituoju: „Konstitucinę visuomeninio transliuotojo misiją suponuoja ir tai, kad turi būti sudarytos materialiosios, organizacinės, finansinės sąlygos visuomeniniam veiksmingai ją vykdyti.“

Beje, teko girdėti net tvirtinimų, jog mums nacionalinis transliuotojas visai nereikalingas. Girdi, išdalinkime laidas komerciniams kanalams ir bus tvarka. Gal tada ir kariuomenės, kuriai skiriame beveik mažiausiai lėšų ES, funkciją skirkime privačioms apsaugos agentūroms?

Jokiu būdu nesiūlau, jog LRT taptų propagandos įrankiu. Mes galime laimėti tik kurdami geresnes nei rusų kanalai kultūrines, politines laidas, pirkdami meninę vertę turinčius filmus, siųsdami SAVO korespondentus į užsienį, be kita ko ir į Rusiją. LRT pavertimas ideologine-propagandine bei valdžios grupuočių interesus atitinkančia institucija taip pat reikštų jos mirtį. Lietuvai reikia aukšto lygio profesionalios ir patrauklios, nešališkos LRT, kuri ne tik pajėgtų konkuruoti su Rusijos, bet ir su lietuviškais komerciniais kanalais.

Sako, jog tam neužtenka pinigų. Jei taip, norėtųsi žinoti, kam tenka tie visi pinigai, kurie sutaupyti karpant pensijas, pašalpas, mažinant LRT finansavimą bei kitas svarbiausias valstybės funkcijas.