Pirmaja savo paroda “Kai aš mažas buvau” galerija bando savitai pademonstruoti “meniškumo” procentą vaikiškuose darbeliuose. Eksponuojami vaikystėje sukurti dabar garsių menininkų darbai, gretinant juos su tų pačių jau subrendusių autorių kūriniais. Rimo Bičiūno tapyba vaikystėje ir dabar, Viktorijos Daniliauskaitės piešinukai su užrašais apie tai, kad mama yra virtuvėje, abstrakti Lino Katino akvarelė, Mikalojaus Vilučio daryta Leonardo da Vinci personažo kopija, taipogi primenanti jau subrendusio menininko vėliau pamėgtą personažą, nuolat vaizduojamą profiliu, ir kiti, kurių darbai traukte traukia svarstyti apie tai, kokią dalį menininko galima atpažinti iš jo vaikystėje kurtų darbelių?
Paroda provokuoja pamąstymams; drauge tai – šiltas, žmogiškas prisilietimas prie ankstyviausių meninių bandymų ir noras pagarbiai žvelgti net į šešerių metų žmogaus kūrybą. Šalto, beasmenio, sterilaus meno pakanka tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, tuo tarpu vaikas nori (ir privalo) augti pagarbioje, šiltoje ir kultūringoje bei meniškoje aplinkoje.
Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija, kurios bendrasteigėjai yra Vilniaus savivaldybė ir Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla (buvęs pavadinimas J. Stauskaitės vaikų ir jaunimo dailės mokykla), siekia tapti viena iš vietų, kur tokia aplinka būtų kasdieninio gyvenimo norma.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją