Cholesterolis yra į riebalus panaši medžiaga, randama mūsų kraujotakos sistemoje ir kiekvienoje kūno ląstelėje. Ši medžiaga žmogui gali būti ir priešas, ir draugas. Viena vertus, cholesterolis – gyvybiškai reikalingas, nes dalyvauja gaminant ląsteles, lytinius hormonus, taip pat – tulžies rūgšties, vitamino D sintezėje. Kita vertus – jis gali tapti mirtinų ligų priežastimi.
Cholesterolis žmogaus organizme iš vienų ląstelių į kitas yra transportuojamas specialių „pernešėjų“, vadinamų lipoproteinais. Pastarieji yra skirstomi pagal tankį. Taigi cholesterolis yra dviejų rūšių:
• didelio tankio (DTL), kuris vadinamas „geruoju“;
• mažo tankio (MTL), kuris vadinamas „bloguoju“.
Kai „blogojo“ cholesterolio žmogaus organizme yra per daug, jis „nusėda“ ant kraujagyslių, jos siaurėja, šiurkštėja, atsiranda kraujagyslių sienelių pažeidimų – vystosi liga, vadinama ateroskleroze. Papildomai kraujyje yra trigliceridų. Tai laisvos riebiosios rūgštys, kurios kaip ir cholesterolis yra svarbios vystantis aterosklerozei. Tačiau pagrindinis aterosklerozės vystymąsi lemiantis faktorius – tai MTL „blogasis” cholesterolis. Taip yra todėl, kad šios riebalų dalelės daug lengviau nei, pavyzdžiui, – trigliceridai, patenka į kraujagyslės sienelę ir skatina aterosklerozinės plokštelės didėjimą.
Labai svarbu žinoti, kad aterosklerozė gali vystytis dviem keliais:
• padėtis gali blogėti palaipsniui, kol arterijų sienelės taip sustorėja, kad pro jas nebeprateka kraujas;
• nedidelė riebalinė plokštelė, susiformavusi ant kraujagyslių sienelių, staiga įtrūksta ir iki tol buvusį sveiką žmogų ištinka miokardo infarktas ar net staigi širdinė mirtis.
Net 63 procentams vyrų ir 52 procentams moterų aterosklerozė pasireiškia be jokių išankstinių simptomų ar perspėjimų - staiga, ir šis pirmas pasireiškimas gali būti mirtinas.
Aterosklerozė sukelia sunkias ligas: krūtinės anginą, miokardo infarktą, širdies ritmo sutrikimus, insultą. Širdies kraujagyslių aterosklerozė daugiau nei 60 proc. vyrų ir beveik 50 proc. moterų komplikuojasi į širdies infarktą arba baigiasi staigia mirtimi.
Kol kas nesiskundžiate jokiais sveikatos sutrikimais? Neapsigaukite. Daugelį metų aterosklerozės žmogus gali nejausti. Tačiau labai dažnai pirmas ligos pasireiškimas būna miokardo infarktas, insultas ar staigi mirtis.
Iš kur atsiranda cholesterolis?
Mūsų organizmuose cholesterolis atsiranda dviem būdais:
• 2/3 cholesterolio pagamina kepenys;
• 1/3 cholesterolio gauname kartu su maistu, kuriame yra gyvulinės kilmės riebalų.
Didelė dalis žmonių Lietuvoje turi aktyvesnį cholesterolio gamybos „geną“ kepenyse, todėl daugelio iš mūsų organizmuose cholesterolio gaminama per daug. Kai suvalgome daugiau riebaus maisto, sudeginama tik nedidelė dalis jame esančių riebalų, o likusieji riebalinių nuosėdų pavidalu „gula“ ant kraujagyslių sienelių. Dėl padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje kraujagyslės tampa pažeidžiamos jau ankstyvame amžiuje.
Cholesterolio kiekis kraujyje priklauso nuo daugelio priežasčių, tačiau jo perteklius dažniausiai pasitaiko riebų maistą valgančių, mažai judančių, nutukusių žmonių kraujyje. Pačios dažniausios dislipidemijos - dėl netinkamos mitybos, tačiau jos gali būti susijusios su paveldimu polinkiu, tam tikru genetiniu defektu.
Šeimyninės pirminės dislipidemijos - pačios sunkiausios, riebalų kraujyje būna labai daug. Ne visuomet jos laiku diagnozuojamos. Ligos priežastis - iš vieno arba abiejų tėvų paveldėtas pakitęs genas. Kai kurios jų pasireiškia vaikystėje, kitos - apie trisdešimtuosius gyvenimo metus.
Dažnai pirmasis požymis - gelsvi mazgeliai po oda (ksantomos). Tai - cholesterolio sankaupos, kurios gali atsirasti visur: aplink akis (ksanteliazmos), ant sėdmenų, alkūnių, kelių, nugaros, ties sausgyslėmis ir kitose kūno vietose. Dažnai lipidų sutrikimai randami ir artimiausiems giminėms. Šeimynines dislipidemijas gali lydėti ankstyva koronarinė širdies liga, staigios ankstyvos mirtys.
Sergant kai kuriomis sunkiomis ligomis, nustatomos antrinės dislipidemijos. Taip būna diabeto, skydliaukės funkcijos nepakankamumo, inkstų nepakankamumo, kepenų cirozės atvejais, taip pat gausiai vartojant alkoholį, kai kuriuos vaistus.
Kas dar kenkia Tavo širdžiai ir kraujagyslėms?
Cholesterolis – ne vienintelis nuodas Tavo kraujagyslėms, joms ypač kenkia ir:
• rūkymas;
• viršsvoris/nutukimas;
• aukštas kraujospūdis;
• cukrinis diabetas.
Visi DELFI projekto "PAŽINK SAVE: rūpinamės širdimi" straipsniai čia.
