Lietuvos elektromobilių asociacijos direktoriaus Vaidoto Lašo teigimu, mūsų šalyje iš viso yra apie 1,5 mln. automobilių, iš kurių apie 500 yra hibridiniai, o elektromobilių (įskaitant ir elektrinius motorolerius) suskaičiuojama apie 50.
Spalio 19 d. įeis į Lietuvos elektromobilių istoriją. Tądien vilnietis Mindaugas Milašauskas įregistravo pirmąjį Lietuvoje iš įprasto vidaus degimo variklio į elektra varomą perdarytą automobilį.
„Dirbome kelerius metus ir rezultatas išties smagus. Juk ryte tereikia ištraukti laidą iš rozetės ir gali laisvai judėti. Tokiu automobiliu 100 km gali nuvažiuoti vos už 9 Lt“, – sakė elektromobilių entuziastas M.Milašauskas.
Nors toks žingsnis gali pasirodyti įkvepiančiu pavyzdžiu kitiems „auksarankiams“, tačiau jau dabar neoficialiai kalbama, kad Europos Komisija nori uždrausti perdirbti įprastais varikliais varomus automobilius į elektromobilius. Motyvuojama tuo, kad nors tai ir būtų pigiausias būdas gauti elektra varomą automobilį, tačiau įprasti automobiliai negali tapti efektyviais elektromobiliais dėl specifinės savo konstrukcijos.
„Tuo galėjome įsitikinti pabandę perdaryti įprastą „Volkswagen Golf“ į elektra varomą automobilį. Jo važiuoklė svėrė per daug – apie 900 kg, o elektromobilio važiuoklė negali sverti daugiau nei 500 kg”, – konferencijoje „Žalieji automobiliai Lietuvoje – didelės galimybės mažai šaliai“ sakė elektromobilių gamyba užsiimančios Estijos kompanijos „ZEV Motors“ vadovas Teetas Randma.
Veikti reikia jau dabar
Sutinkama, kad vieni svarbiausių veiksnių, stabdančių elektromobilių populiarumą, yra aukšta jų kaina (serijiniai elektromobiliai Europoje kainuos apie 30 tūkst. eurų) ir reikiamos infrastruktūros trūkumas.
Lietuvos elektromobilių asociacijos direktoriaus V.Lašo teigimu, šiuo metu šalyje trūksta ir teisinės bazės, kuri palengvintų perdarytų elektromobilių registravimą, tačiau siekiant paspartinti šiuos procesus, oficialūs reglamentai jau ruošiami.
„Visos institucijos noriai dirba šiuo klausimu ir bando padėti. Antras niuansas yra dėl infrastruktūros vystymo. Pavyzdžiui, ką daryti norint įrengti privačią elektromobilių įkrovimo stotelę ir tarkime už 2 Lt perparduoti elektros energiją draugui? Kol kas tai neišspręstas klausimas. O norint pastatyti vieną viešą įkrovimo stotelę reikia gauti 13 leidimų, tad tai yra gana sudėtinga“, – DELFI sakė V.Lašas.
Lietuvoje kuriant viešąją elektromobilių infrastruktūrą kol kas trypčiojama vietoje. Pavyzdžiui, Londone dabar yra apie 175 elektromobilių įkrovimo stotelių, o iki 2020 m. planuojama šį skaičių padidinti iki 25 tūkst. Vilniuje šiuo metu nėra nė vienos elektromobilių įkrovimo stotelės ir niekas nežino, kiek jų planuojama įrengti artimiausiais metais.
Vasarą šalies sostinėje vykusioje konferencijoje „Elektromobiliai Lietuvoje: realybė, iššūkiai ir problemos“ susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir ūkio ministras Dainius Kreivys dalijosi optimistinėmis vizijomis apie alternatyvaus transporto idėjas ir sutiko, kad elektromobiliai yra ateities transportas. Tačiau „ZEV Motors“ vadovas T.Randma, kalbėdamas apie valstybių įtaką elektromobilių vystymui, pabrėžė, kad veikti reikia jau dabar.
„Valstybės pačios turėtų daug investuoti į elektromobilius. Aišku, galima laukti kol ateis privačios kompanijos ir atveš elektromobilius, tačiau jeigu valstybės dabar pačios imtųsi iniciatyvos, ateityje būtų galima lengviau reguliuoti kainas. Todėl veikti reikia jau dabar“, – sakė T.Randma.
Jo skaičiavimais, norint, kad Estijoje per artimiausią dešimtmetį apie 50 proc. transporto sudarytų elektra varomos transporto priemonės, kasmet reikia investuoti nuo 100 iki 200 mln. eurų. T.Randmos nuomone, tokios sumos yra labai didelės.
Elektromobilių gamybos perspektyvos nedžiugina
Susisiekimo ministerijos atstovų nuomone, elektromobilių pramonė dar tik vystosi ir kol nėra stipriųjų žaidėjų, Lietuva gali tapti Baltijos regiono lyderiais.
„Neturėdami tradicinio transporto gamintojo, turime tam tikrą baltą lapą, kuriame galime pasiūlyti palankias sąlygas investuotojams, ateinantiems į rinką“, – vasarą teigė E. Masiulis, tvirtinęs, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuvoje yra visos galimybės pradėti elektromobilių gamybą: Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse planuojamos statyti atominės elektrinės, santykinai nebrangi ir kvalifikuota darbo jėga.
Tačiau Baltijos šalyse veikiantys elektromobilių gamintojai sako, kad kol kas masinės gamybos pradėti neapsimoka, nes rinka yra per maža. Estijos kompanijos „ZEV Motors“ vadovas T.Randma pabandė suskaičiuoti, kiek galėtų kainuoti pirkėjų lūkesčius atitinkantis elektromobilis.
„Mūsų apklausa parodė, kad pirkėjai noriai persėstų į elektromobilius, jeigu jie būtų tokių pat savybių, kaip ir dabar jų turimi automobiliai. Taigi norint pagaminti keturvietį elektromobilį, kuris galėtų važiuoti greičiau nei 90 km/val., kurį būtų galima greitai įkrauti, o su įkrautomis baterijomis jis nuvažiuotų daugiau nei 300 km, jis kainuotų apie 39 tūkst. eurų. Tad gaminti būtų įmanoma, bet per brangu“, – sakė T.Randma.
Norint iš elektromobilių gamybos gauti pelno, T.Randmos teigimu, per metus reikėtų pagaminti apie 1000 elektromobilių. „ZEV Motors“ šiemet pirkėjams pagal specialius užsakymus pagamino 10 elektromobilių.
Nusipirkti sunku net ir turint pinigų
V.Lašo nuomone, elektra varomų automobilių populiarinimą šalyje būtų galima pradėti nuo švietimo, kuris padėtų suprasti, kam yra skirtas elektromobilis.
„Jeigu nesivadovautumėte jokiais stereotipais ir jūsų paklaustų, ką norėtumėte rinktis: brangų benziną naudojantį, teršiantį ir triukšmingai važiuojantį automobilį ar švarų, tylų ir pigiai važiuojantį elektromobilį? Vienintelis benzininio automobilio privalumas tas, kad juo galite nuvažiuoti 500 km, tada vėl prisipilti degalų ir toliau važiuoti. O elektromobiliu galima įveikti apie 200 km. Ir ar dažnai jums reikia važiuoti daugiau nei 160 km, kad jums reiktų įkrovimo stotelės? Juk vieną kartą per metus ir sofą reikia persivežti, tačiau juk ne visi važinėjame su autobusiukais“, – kalbėjo V.Lašas.
Jis teigė, Lietuvoje jau galima gana lengvai įsigyti elektrinį motorolerį, tačiau nusipirkti elektromobilį yra sunku net ir turint pinigų. „Elektromobiliai dažnai pristatomi, kaip skirti karaliams, vis dėlto taip nėra – jie skirti visiems, tačiau Lietuvoje net nėra galimybės jų išbandyti“, – sakė V.Lašas.
