Paklausta, kaip vertina ES pradėtą diskutuoti idėją, EP narė V. Blinkevičiūtė teigė, nematanti argumentų, kodėl ES narės neturėtų domėtis tokia galimybe, be to, komisijos narės iniciatyva esanti naudinga vien todėl, kad kelia diskusijas. Anot EP narės iš Lietuvos, nors lyčių lygybė ir vienodos galimybės yra pamatinės ES vertybės, tačiau tiek visoje ES, tiek Lietuvoje iki galo to pasiekti nepavyksta, nepaisant priimamų direktyvų ir rezoliucijų: „Europos Sąjungoje moterys iki šiol gauna vidutiniškai 17 proc. mažesnį atlyginimą nei vyrai. Vadovaujamus postus taip pat dažniausiai užima vyrai, nors, pavyzdžiui, Lietuvoje 60 proc. visų žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, sudaro moterys“ - problemas vardijo V. Blinkevičiūtė.
Europarlamentarė taip pat priminė, kad moterys nukenčia, išeidamos motinystės atostogų, o stereotipiniai lyčių vaidmenys vis dar paplitę darbo rinkoje: „Moterys dirba tose srityse, kur atlyginimai paprastai yra nedideli: socialinė apsauga, švietimas, sveikatos priežiūra, kurios dar be kita ko yra labai sudėtingos. Be to, moterys ne tik dirba menkiau apmokamą darbą, tačiau gauna ir mažesnes pensijas, nes motinystės atostogos neįtraukiamos į darbo stažą ir jis moterims sutrumpėja“. Europarlamentarė tvirtino, kad situacija turi keistis, o kad ekonomika kuo greičiau atsigautų po pasaulinės krizės, moterų talentai, kaip ir teigė komisarė V. Reding, turi būti geriau išnaudojami.
Paklausta, ar Lietuvoje darbdaviai nepritrūks aukštos kvalifikacijos darbuotojų – moterų, jei tokia iniciatyva virs direktyva, V. Blinkevičiūtė sakė, kad moterys Lietuvoje ne tik išsilavinusios, bet pareigingos ir darbščios: „Niekada nesutiksiu, kad neatsiras pakankamai moterų Lietuvoje, galinčių valdyti įmones. Lietuvą jau valdo moteris“, - sakė EP narė iš Lietuvos.
Vis dėlto V. Blinkevičiūtė neturėjo aiškios nuomonės, ar direktyva, nustatanti kvotas moterims įmonių valdybose, reikalinga.
Europarlamentarė tvirtino, kad šiame etape būtinos rimtos ir gilios diskusijos. Anot jos, toks sprendimas negali būti priimtas per kelis mėnesius ar netgi per pusmetį: „Skandinavų valstybėse lyčių lygybės principas galioja jau seniai ir jis jau perduodamas iš kartos į kartą. Bet kažin ar būtų labai gerai, jei tai iš karto būtų perkelta į pietines valstybes, greičiausiai sulauktume atmetimo reakcijos.
Todėl turim gerai diskutuoti, ar reikalingos kvotos, kad tas nebūtų padaryta grynai automatiškai. Bet kokiu atveju direktyva turi praeiti daug biurokratinių kliūčių, kurios užtikrina, kad direktyva nebus „nuleista“ iš viršaus“. Tam, anot EP narės V. Blinkevičiūtės, pavasarį Komisijos narė V. Reding ketina susitikti su pramonės ir įmonių atstovais, kurie galbūt sutiks padidinti moterų vadovių skaičių ir be priverstinių priemonių.
Europos Komisijos narė Viviane Reding dar liepą prakalbo apie galimybę moterų skaičių versle reguliuoti direktyva. Priėmus direktyvą, ES narės būtų priverstos jos nuostatas perkelti į savo nacionalinę teisę. Norvegijoje kvotų sistema veikia nuo 2004 m. Didžiosios Britanijos vyriausybės informacijos tarnyba taip pat yra skelbusi apie ketinimus įvesti šalyje kvotas, nelaukiant direktyvos, jei moterų užimtumo rodikliai versle nesikeis.