Metijas – nedidelio miesto policijos šefas. Jis puikiai tvarkosi su savo darbu ir kiek prasčiau asmeniniame gyvenime – Metijas skiriasi su žmona Alex (Eva Mendes), žmogžudysčių skyriaus detektyve, dėl kurios varvina seilę daugelis policininkų. Laisvalaikiu jis laiką leidžia su meiluže, turinčia nuožmų vyrą, kuris mėgsta švaistytis kumščiais. Kai paaiškėja, kad jai – vėžys, Metijas pasiryžęs padėti visais įmanomais būdais. Tai jam ir pakiša koją. Pasirodo, policininkui pavojinga pasiduoti jausmams ir darbą supainioti su asmeniniu gyvenimu. Nes antraip susipainioja galybė dalykų.

Metijui, kuris pats už pakarpos visą savo gyvenimą gaudė įvairaus plauko nusikaltėlius, dabar pačiam gresia toks likimas. Jis neturi alibi, o tik daugybę prieš jį liudijančių faktų. Štai kodėl Metijas visą filmą priverstas iš paskutiniųjų stengtis aplenkti policininkus ir bandyti sveikas išnešti kailį. O tai nelengva, nes policininkams vadovauja jo buvusi žmona.

Ši juosta puikiausiai gali papildyti lentynas, ir taip pilnas tokių filmų kaip „Atogrąžų karštis“, „Atskalūnas“ ir kt. Būtent tokius filmus mėgsta keliasdešimt kartų rodyti televizijos kanalai. Ir juos keliasdešimt kartų mėgsta žiūrėti televizijos žiūrovai. O kodėl gi ne? Tokiuose filmuose būna truputis gaudynių, truputis sekso, truputis paslapties, truputis intrigos ir, svarbiausia, nepriekaištingai laiminga pabaiga. Be to, veiksmas vyksta šiltuose kraštuose, kartais kadre matosi jūra, mažai apsirengusios moterys ir plaukuotos šortais mūvinčių detektyvų kojos.

D.Washingtono vaidinamas policininkas irgi viso filmo metu laksto su šortais ir tais pačiais gėlėtais marškinėliais. Nors jo meilužė filme kiekvienąkart pasirodo apsitempusi biustą vis skirtingais marškinėliais. Gal tai simbolizuoja jos veidmainiškumą? Metijaus žmona taip dažnai nepersivilkinėja, tačiau kai ima tirti bylą, į kurią įklimpęs pats Metijas, ir pasirodo su aptemptu sijonu, kamera labai retai kada nukerta kadrą aukščiau jos užpakaliuko. Tokia jau duoklė žanro reikalavimams – užpakaliukai tik didina susidomėjimą narpliojama byla.

D.Washingtonui nieko neprikiši (išskyrus tai, kodėl jį sudomino toks scenarijus). Jo herojus – pasimetęs, tačiau nepalūžtantis vyrutis. Jo pasitikėjimas savimi ir viena po kitos jo naudai susiklostančios aplinkybės neįpareigoja žiūrėti filmo įsitempus ir nervingai gniaužant rankas. Tokie filmai juk prastai nesibaigia.

„Įtariamasis“ – lengvas ir to žanro rėmuose nepriekaištingas filmas. Intriga sumegzta įdomiai ir išties netikėtai. Beje, lietuviškas filmo pavadinimas yra praradęs originaliame pavadinime įprasmintą koncentraciją į laiką, kurio Metijui taip stinga. O įtariamasis yra kiek netikslus apibūdinimas – Metijaus vis gi nespėja niekas niekuo įtarti.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją