Rytų europiečiai sveikesni
Pasaulyje vis didesne problema tampa alergija maistui. Ji vidutiniškai paliečia nuo 3–4 proc. iki 6–8 proc. vaikų. Pirmieji alergijos požymiai 60 proc. ligonių atsiranda ankstyvoje vaikystėje (iki 4-5 gyvenimo metų). Anksti prasidėjusios alerginės ligos tai paūmėdamos, tai aprimdamos dažnai kamuoja visą gyvenimą.
Nustatyta, kad alergija labiausiai plinta išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Kaip teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto autorių kolektyvas, Higienos instituto leidinyje „Visuomenės sveikata“ paskelbęs naujausius duomenis apie vaikų alergiją maistui Lietuvoje, tyrimai, atlikti buvusiose Rytų ir Vakarų Vokietijose, parodė, kad yra nemažai skirtumų tarp Vakarų Europos ir Rytų Europos gyventojų sergamumo alerginėmis ligomis.
Senosiose ES šalyse šios ligos vargina net apie 35 proc. žmonių ir sergamumas jomis vis didėja. Manoma, kad taip yra dėl sterilios žmogų supančios aplinkos ir oro užterštumo. Vartojama vis naujų maisto produktų, medikamentų, pramonėje ir aplinkoje vis daugiau cheminių medžiagų. Tokiomis sąlygomis atsiranda naujų alergenų.
Vakarų Rusijoje ir Rytų Suomijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo tiriama, kaip dažnai alerginės ligos pasitaiko tarp mokyklinio amžiaus vaikų ir jų motinų dviejose kaimyninėse geografinėse zonose, kurios labai skiriasi gyvenimo sąlygomis ir kultūra. Alergenai buvo 4 kartus dažniau aptinkami suomių vaikams nei rusų.
Tuo tarpu tyrimas, atliktas dešimtyje ES šalių, parodė, kad labiausiai alergijų paveikti 2–3 metų amžiaus vaikai (7,2 proc.). Vertinant pagal vienos šalies statistiką, tai buvo 1,7 proc. Austrijoje ir 11,7 proc. Suomijoje. Dažniausiai pasitaikančios alergijos buvo pienui – 38,5 proc., vaisiams – 29,5 proc., kiaušiniams – 19 proc., daržovėms – 13,5 proc. (tačiau skirtingoms amžiaus grupėms procentai skyrėsi).
Labiausiai pasireiškiantys alergijos maistui simptomai – odos (71,5 proc.), virškinimo (27,6 proc.) ir kvėpavimo sistemos sutrikimai (18,5 proc.)
Labiausiai netoleruojamas produktas – karvės pienas
Lietuvoje alerginėmis ligomis, sukeltomis maisto produktų, serga nuo 4 iki 11 proc. visų ligonių. Alergiškus vaikus turinčių motinų apklausa pagal tarptautinio projekto „EuroPrevall“, kuriame dalyvauja ir Lietuva, klausimyną parodė, kad 0–1 metų vaikai daugiausiai alergiški pienui (81,8 proc.), mažiausiai – vėžiagyviams, sojai, vaisiams ir sezamui. 1–3 metų amžiaus grupėje daugiausia vaikų buvo alergiški kiaušiniui (76,5 proc.) ir pienui (67,6 proc.), daugiau nei trečdalis – kviečiams, riešutams ir sojai. Mažiausiai vaikai šioje amžiaus grupėje alergiški vėžiagyviams, vaisiams ir daržovėms.
Ikimokyklinukų (3–6 metų) amžiaus grupėje didžiausias procentas (63,4 proc.) vaikų buvo alergiški pienui ir kiaušiniui (61 proc.). Beveik pusė jų (46,3 proc.) alergiški žemės riešutams ir 36,6 proc. – žuviai. Mažiausiai alergizuojantis produktas šioje amžiaus grupėje – vėžiagyviai, jiems buvo alergiški 9,8 proc. vaikų.
6–12 metų amžiaus grupėje daugiausiai vaikų buvo alergiški žuviai (80,9 proc.) bei kiaušiniui (61,9 proc.). Kviečiams ir riešutams alergiški daugiau nei pusė visų šios amžiaus grupės vaikų (57,1 proc.). Mažiausia alergiškų buvo daržovėms (11,9 proc.).
Anot straipsnio autorių – Visuomenės sveikatos instituto vadovo prof. Rimanto Stuko, alergologės prof. Rūtos Dubakienės, doc. Genės Šurkienės, Andriaus Kavaliūno ir Lauros Dabravolskytės, akivaizdu, kad problematiškiausi maisto produktai yra pienas ir kiaušiniai. Daugiausiai vaikų, alergiškų pienui, buvo 0–1 metų amžiaus grupėje, kiaušiniui labiausiai alergiški 1–3 metų amžiaus vaikai, o žuviai – turintieji 6–12 metų.
Pagal straipsnio autorių pateiktą lentelę, iš viso pienui alergiški 61 proc. vaikų, kiaušiniams – 52,8 proc., žuviai – 44 proc., kviečiams – 39 proc., riešutams – 38 proc., žemės riešutams – 27 proc., sojai – 30 proc., vaisiams – 26 proc., vėžiagyviams – 17,3 proc., sezamui – 16,7 proc., daržovėms – 14 proc. Dauguma (44 proc.) apklaustųjų nurodė, kad jų vaikai yra alergiški 1–3 produktams.
Anot tyrėjų, panašūs rezultatai, tiriant, kurie maisto produktai sukelia alergiją, gauti ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Ispanijos mokslininkai nustatė, kad pagrindiniai alergizuojantys maisto produktai yra kiaušiniai, žuvis ir karvės pienas. Toliau paminėtini vaisiai (persikai, migdolai ir graikiniai riešutai) bei daržovės. Anot italų mokslininkų, pagrindiniai maisto produktai, sukeliantys nepageidaujamas reakcijas, yra karvės pienas (11,9 proc.), kiaušiniai (9,4 proc.), kivio vaisiai (9 proc.), žemės riešutai (8,2 proc.), žuvis (7,8 proc.), kiti riešutai (7,8 proc.) ir krevetės (5,3 proc.).
Beveik 40 proc. vaikų netoleruoja 4–6 produktų
Tyrimo metu motinos taip pat buvo klausiamos, kelių maisto produktų vengia jų vaikas. 44 proc. iš jų nurodė, kad jų vaikas vengia 1–3 maisto produktų, 37,3 proc. - 4–6, 13,3 proc. - 7–10, 5,3 proc. - 10 ir daugiau maisto produktų. Palyginus vengiamų produktų skaičių pagal amžiaus grupes nustatyta, kad skirtumas tarp grupių yra statistiškai reikšmingas.
„Nuo gimimo iki 1 metų amžiaus vaikų grupėje didžioji dauguma vaikų vengia 1–3 maisto produktų (81,8 proc.) ir likusi dalis (8,2 proc.) – 4–6 produktų. 1–3 metų amžiaus vaikų grupėje beveik pusė (47,1 proc.) yra alergiški 1–3 maisto produktams ir mažiausia alergiškų
yra daugiau kaip 10 produktų (8,8 proc.). 3–6 metų amžiaus vaikai daugiausia alergiški 4–6 maisto produktams (43,9 proc.) ir lygiai pusė (50 proc.) vaikų iš 6–12 metų amžiaus grupės taip pat yra alergiški 4–6 maisto produktams“, - teigia tyrėjai.
Didžioji dalis motinų, auginančių jaunesnius vaikus (0–6 metų), teigė, kad jų vaikai nėra suvaržyti dietos ir sirgimas maisto alergija tam neturi jokios įtakos. Tuo tarpu moterys, auginančios vyresnius vaikus (6–12 metų), nurodė, kad tai lemia „kažkiek ar daug“ (atitinkamai 21,4 proc. ir 16,7 proc.).
Visgi susumavę rezultatus tyrėjai padarė išvadą, kad dauguma motinų (60,7 proc.) mano, kad vaikas nusivylęs dietos suvaržymais.
