"Jau esame sakę, kad nuo gegužės 1 dienos visiškai atveriame savo darbo rinką. Neabejojame..., jog nauji darbuotojai nesutrikdys mūsų darbo rinkos. Tai oficiali Airijos pozicija", - teigė ministras pirmininkas.
"Žinoma, pasilikome galimybę imtis tam tikrų apribojimu, jei pasirodys, kad padėtis smarkiai blogėja".
B.Ahernas pažymėjo, jog valstybės socialinio aprūpinimo sistema yra atskiras ir "daug sudėtingesnis" klausimas.
"Jei atvykėliai norės tik išnaudoti mūsų valstybę, tai jau visiškai kita problema. Tačiau su ja nesusiduriame pakankamai dažnai", - pasakė jis.
Stojimo į ES sutartyje numatyta, kad 15 dabartinių narių gali nustatyti iki septynerių metų trunkantį pereinamąjį laikotarpį, kurio metu leidžiama riboti darbo jėgos judėjimą iš naujųjų bloko narių bei jų piliečių galimybės pasinaudoti šalies socialinio aprūpinimo sistema.
Praėjusiais metais Airija, kurioje 1980 metais 17 procentų siekęs nedarbas šiuo metu nukrito iki keturių procentų, praėjusiais metais išdavė 50 tūkst. darbo leidimų, 35 procentus iš jų - asmenims iš būsimųjų ES narių.
Švedijos sprendimas apriboti darbo jėgos judėjimą ir Britanijos abejonės tik paaštrino ganėtinai paplitusias naujųjų bloko piliečių baimes, kad po plėtros jie liks antrarūšiais ES gyventojais.
Po plėtros bloke gyvens apie 450 mln. žmonių.