Pulsas gerai jaučiamas čiuopiant tam tikrus taškus – ten, kur arterijos arčiausiai kūno paviršiaus. Labiausiai jį įprasta skaičiuoti ant kairės rankos riešo uždėjus dešinės rankos tris pirštus – rodomąjį, vidurinįjį ir bevardį, o nykščiu apėmus riešą iš kitos pusės. Nereikėtų matuoti vien nykščiu, nes taip nepajusite pulso bangos pobūdžio. Pulsą galima čiuopti ir prie alkūnės linkio, miego arterijos, smilkinių, pakinklių ar kirkšnių.
Matuodami pulsą sužinome širdies susitraukimų dažnį. Normalus pulso dažnis ramybės metu – 60–80 kartų per minutę (jei jis ramybėje didesnis nei 80 arba jeigu yra retesnis nei 40 kartų per minutę, reikėtų pasitarti su gydytoju). Nespausdami pridėkite dviejų pirštų (smiliaus ir didžiojo) galus ant riešo ties nykščio pagrindu. Pajutę pulso bangas, skaičiuokite jas 15 sekundžių ir padauginkite iš 4 arba skaičiuokite visą minutę. Sužinosite pulso dažnį per minutę. Jei tarpai tarp atskirų bangų nevienodi,, t.y. ritmas sutrikęs, tikslesnį rezultatą gausime pulsą skaičiuodami visą minutę.
Kokias ligas gali signalizuoti padidėjęs ir sumažėjęs pulsas?
Kai pulso dažnis yra mažesnis nei 60 kartų per minutę, širdies veiklą vadiname bradikardija. Toks ritmas gali būti sveikiems, sportuojantiems asmenims. Pulsas retėja naktį, kai žmogus miega.
Tačiau kartai retas pulsas perspėja ir apie sveikatos problemas:
* senstant ritmas gali retėti dėl pačio senėjimo proceso specialiose širdies laidžiosios sistemos struktūrose. Toks retas ritmas gali būti gydomas implantuojant kardiostimuliatorių.
* jei retas širdies ritmas atsirado dėl vaistų perdozavimo, būtina nutraukti tokių vaistų vartojimą.
* retą širdies ritmą gali sukelti ir smarkus kūno atšalimas.
* gali signalizuoti širdies raumens uždegimines ligas.
* infarktai, kurie sukelia širdies laidžiosios sistemos pažeidimą.
* retas širdies pulsas gali atsirasti, kai organizmas jaučia didelį deguonies stygių.
* reikėtų patikrinti, ar retas pulsas nėra atsiradęs dėl skydliaukės patologijos, elektrolitų disbalanso organizme.
Dažnesnis nei normalus pulsas mediciniškai vadinamas tachikardija. Ją lemti gali daug priežasčių, pavyzdžiui:
* skydliaukės ligos;
* širdies nepakankamumas;
* širdies aritmija;
* karščiavimas;
* mažakraujystė;
* tonizuojantys maisto produktai (kava, cigaretės arbata);
* stiprios emocijos (baimė, susierzinimas, stresas);
* tam tikrų vaistų naudojimas;
* fizinis aktyvumas.
Klauskite kardiologės Rasos Kūgienės, rašykite: gyvenimas@delfi.lt
Visi DELFI projekto "PAŽINK SAVE: rūpinamės širdimi" straipsniai čia.
