„Prieš Europos teismą prisiekėme netarnauti savo nacionalinėms vyriausybėms ir aš rimtai tai vertinu“, - neoficialaus pokalbio metu sakė vienas komisaras iš nedidelės ES šalies.
„Žinoma, tai kur kas lengviau, kai esi kilęs iš mažos valstybės narės, kurios vadovai iš tiesų labai nesistengia paveikti ES istorijos tėkmę“, - pridūrė komisaras.
Pastebėjimas, kad ES įstatymų leidyba priklauso nuo tokių galingų šalių sostinių kaip Berlynas, Paryžius ar Roma įgeidžių, nėra naujas. Tačiau atėjus finansinei krizei, išaugus pačiai Sąjungai ir Briuselyje įsikūrusioms institucijoms įgavus daugiau galių, spaudimas vis didėja, sako patyrę stebėtojai.
„Kuo didesnė tampa ES, tuo tarpvyriausybiškesnė ji darosi, o Komisiją imama laikyti (Europos Vadovų) tarybos, kur susirenka ES šalių vadovai, vykdomuoju sekretoriatu“, - teigia Derkas Janas Eppinkas, EP konservatorių ir reformatorių frakcijos narys iš Belgijos, dirbęs buvusio komisaro Fritso Bolkesteino, o paskui – jo įpėdinio Siimo Kallas kabinete.
„Komisarai iš didesniųjų valstybių narių dažnai mano, kad privalo atnešti naudos savo šalių vyriausybėms, tuo tarpu politikai iš mažesniųjų šalių žino, kad jie tam neturi galios“, - kalbėjo jis, užsimindamas apie buvusio komisaro Gunterio Verheugeno pastangas remti Vokietijos pramonę.
Kitas pareigūnas atkreipė dėmesį į viešųjų pirkimų, valstybių paramos ir ES teisės pažeidimų bylų sritis, kuriose dažnai vyksta intensyvus nacionalinis lobizmas.
Pagal įstatymus, komisarai negali ginti savo šalies interesų, o dirbti bendram ES labui. Iš Lietuvos deleguotas komisaras Algirdas Šemeta.