Kuršių gyvenvietės aptiktos atsitiktinai – pradėjus tvarkyti Palangos Botanikos parko inžinerinius tinklus. Sluoksnelis po sluoksnelio ir paaiškėjo, kad tranšėja, anot archeologų, perkasta tiesiai per kuršio gyvenamojo namo vidurį.
„Atidengėme pastatą, kuris yra maždaug 3 ant 4 metrų dydžio. Yra krosnis, židinys, yra gyventa – gana intensyvus kultūrinis sluoksnis su radiniais, su keramika, su metaliniais radiniais“, – pasakoja archeologinių kasinėjimų vadovas Rokas Kraniauskas.
Nors kasinėjamas kultūrinio sluoksnio paviršius, kai kurie, kaip spėjama, XII amžiaus radiniai archeologus nustebino. Be tradicinės kuršių keramikos šukių, surasta pasaginė sagė. Tokios dažniau aptinkamos kapinynuose. Gyvenvietėse, anot archeologų, papuošalus kuršiai mėtydavo labai retai.
O rastą sidabro lydinį specialistai vadina itin retu – greičiausiai atkeliavusiu iš Skandinavijos. Toks anuomet atstodavo pinigus.
Jei tik leis šaltėjantys orai, archeologai dirbti parke žada iki lapkričio.