Algirdas Šemeta, ir už mokesčius atsakingas Europos komisaras, spalio 7 dieną pristatys Komisijos raštą, kuriame greičiausiai bus teigiama, kad ES pirmiausia turėtų įvesti finansinės veiklos mokestį (FVM), nes jo diegimui yra mažiau kliūčių, o finansinių sandorių mokestis (FSM) galėtų būti įvestas vėliau.
ES pasiūlė FSM idėją birželio mėnesį vykusiame G20 grupės susitikime, tačiau kiti G20 nariai neparodė didelio entuziazmo. Lapkričio mėnesį vyks dar vienas grupės susitikimas, kuriame ES antrą kartą bandys laimę.
Tokia A.Šemetos žinia nuvils Prancūziją ir Vokietiją, manančias, kad FSM įdiegimas yra techniškai įmanomas, o Europa turi būti pasiruošusi ir viena žengti šį žingsnį. Šią nuomonę palaiko ir Austrija, Suomija bei Graikija.
Rugsėjo 7 d. Komisija parengė išsamią ataskaitą, nagrinėjančią abiejų mokesčių įvedimo galimybes, tačiau nevertinančią jų patrauklumo.
Kai kurios valstybės narės bei pati Komisija baiminasi, kad FSM įvedimas išstums finansinę veiklą už Europos ribų. Tokias abejones išreiškė ir Europos centrinis bankas.
Šis mokestis būtų taikomas prekiaujant akcijomis, obligacijomis ir derivatyvais. Mokesčio šalininkai teigia, kad jis sumažintų rinkos svyravimus ir atbaidytų nesąžiningai prekiaujančius, taip pat leistų sukaupti lėšų, kurias būtų galima panaudoti ekonomikai gaivinti ar remti svarbiausius socialinius ar aplinkos apsaugos projektus.
Tuo tarpu FVM būtų taikomas bankų pelno perviršiui.