Taip vyrams atsiranda didesnis pareigos ir atsakomybės jausmas, tvirtesnis noras dalytis vaiko priežiūros rūpesčiais su motina ir mažina smurto prieš moteris galimybes.
Svarbus ir tėvo autoritetas
"Šiuolaikinio gyvenimo modernizacija, keičianti darbo ir šeimos santykius, kartu keičia tradiciškai vyrams bei moterims priskiriamų vaidmenų ar pozicijų pobūdį. Moterims aktyviau įsitraukiant į socialinį, profesinį ir politinį gyvenimą, vis dažniau kalbama, jog vyrai turėtų daugiau dėmesio skirti privačiai sferai, t.y. šeimai bei vaikams. Tai nėra grindžiama vien lyčių lygybės siekimo ar moterų naštos mažinimo tikslais", - teigė A.Meškauskas.
Patys vyrai, anot pašnekovo, ima suvokti, kad, atiduodami prioritetą socialinei ar profesinei karjerai ir namų bei šeimos rūpesčius, kartu ir džiaugsmus, palikdami moterims, jie silpnina savo kontaktus su kitais šeimos nariais, praranda artumo, dalyvavimo jausmą ir todėl dažnai neranda savo vietos šeimos gyvenime, jaučiasi susvetimėję, nesuprasti...
Antra vertus, ne mažiau svarbus ir kitas tėvų nebuvimo ar nepakankamo buvimo šeimoje aspektas: tai tėvystės ir vaikų auklėjimo vienpusiškumo problemos. Vakarų šalyse, kuriose pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriama vyrų klausimams, pabrėžiama, kad, tėvams nedalyvaujant arba mažai dalyvaujant vaikų auklėjimo, jų asmenybės ugdymo procese, mažėja tėvo autoritetas. Beje, taip skurdinamas ne vien tėvų, bet ir vaikų gyvenimas, silpnėja jų tarpusavio santykiai.
"Taigi ne tik iš atliktų tyrimų matome, bet ir gyvenimo praktika parodo, jog vyrų požiūrio į šeimą bei jų vaidmens šeimos gyvenime didinimo problemos aktualios visiems - tiek moterims, tiek vaikams, tiek patiems vyrams", - konstatavo A.Meškauskas.
Tėvystės atostogos - ir vyrams
Socialinės politikos rengėjų manymu, vienas iš galimų būdų skatinti vyrus "sugrįžti" į šeimą paakinti juos glaudžiau dalyvauti prižiūrint ir auklėjant vaikus. Tam galėtų pagelbėti įstatymais įteisintas reikšmingesnis vyrų vaidmuo prižiūrint vaikus, tai skatintų juos pasinaudoti kad ir mažesniąja tėvystės atostogų dalimi. Pats įstatymas vargiai pakeistų vyrų požiūrį į šeimą bei vaikų auklėjimą, tačiau, pabuvę su vaiku, jie turėtų galimybę užmegzti glaudesnį ryšį, geriau suprasti vaiko priežiūros, namų ruošos rūpesčius ir atsakomybę.
Kaip pavyzdį A.Meškauskas pateikė Skandinavijos šalių patirtį ir tradicijas - ten tėvystės atostogos dalijamos į dvi dalis. Jeigu didžiąją tėvystės atostogų dalį išnaudoja motina, tai mažesniosios dalies, pavyzdžiui, keturių savaičių, ji jau nebegali panaudoti - tas laikas suteikiamas tėvui. Nepateikus motyvuoto aiškinimo, kodėl tėvas negali pasinaudoti jam skirtu vaiko priežiūros terminu, šis valstybės atlyginamas laikotarpis pradingsta. Tokia pati procedūra taikoma ir moterims, kai didesne tėvystės atostogų dalimi naudojasi vyras.
Ar mūsų šalyje kada nors įsigalios tokia tvarka, pirmiausiai, anot A.Meškausko, priklausys nuo atsakingų valstybės tarnautojų požiūrio į šią problemą. Vyrų krizių ir informacijos centras, siekdamas inicijuoti įstatymą, dėl to ir atliko minėtus sociologinius tyrimus, kuriais siekta sužinoti Seimo narių nuomonę bei požiūrį į šį vyrų vaidmens šeimoje didinimo būdą.