Jei Ispanija sutiktų nuo gegužės 1 dienos pritarti laisvam darbo jėgos judėjimui iš naujų ES šalių, premjero teigimu, atsirastų, taip vadinamas, "kvietimo efektas", kuris pritrauktų ne tik naujai atvykstančius imigrantus, bet jau ir šiuo metu esančius ES valstybėse, nusprendusias taikyti šiuos apribojimus.
Be to, nors Ispanijos darbo rinka yra pakankamai dinamiška, vyriausybė atsižvelgia į šalies ekonominius rodiklius, kuriais remiantis nedarbas Ispanijoje yra vienas didžiausių ES, todėl "šį jautrų klausimą reikia spręsti itin atsargiai", - sako Ispanijos užsienio reikalų ministerijos atstovai.
Į ES įstojusių Vidurio ir Rytų Europos šalių darbininkams artimiausius dvejus metus bus taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių piliečiams, "tačiau jos bus interpretuojamos lanksčiau bei taikant didesnį palankumą", skelbiama Ispanijos žiniasklaidoje.
Vyriausybė derybų su ES kandidatėmis metu laikėsi nuomonės, jog šių šalių piliečiai galėtų Ispanijoje darbuotis nuo pirmos jų narystės ES dienos, tačiau Vokietija ir Austrija pasisakė už septynių metų pereinamojo laikotarpio nustatymą, siekiant apsisaugoti nuo galimo jų antplūdžio. Tai, premjero J.M.Aznaro teigimu, turėjo įtakos ir Ispanijos pozicijai.
Atverti savo darbo rinkas nuo šių metų gegužės 1-sios Lietuvos piliečiams buvo nusprendusios tik penkios iš penkiolikos ES valstybių - Danija, Švedija, Didžioji Britanija, Airija ir Nyderlandai. Neoficialiai tokius ketinimus anksčiau buvo pareiškusios Ispanija bei Italija. Kitos valstybės numato taikyti pereinamąjį laikotarpį, kurio maksimali trukmė gali būti 7 metai.
Praėjusią savaitę Švedija atsisakė pažadų neriboti naujųjų ES narių darbo jėgos judėjimo.
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos ambasada Vilniuje ketvirtadienį pareiškė, kad Didžioji Britanija nekeičia nuostatos nuo gegužės 1-sios atverti savo darbo rinką naujųjų ES narių, tarp jų ir Lietuvos, piliečiams.
Lietuva ir dar devynios Rytų ir Pietryčių Europos valstybės visateisėmis ES narėmis taps šių metų gegužės 1-ąją.