Koks vaiko įprotis jus labiausiai erzina? Štai penki dažniausiai pasitaikantys vaikų įpročiai, dėl kurių skundžiasi tėvai:
1. Nagų kramtymas.
2. Nykščio čiulpimas.
3. Plaukų sukinėjimas.
4. Nosies krapštymas.
5. Kvėpavimo sulaikymas.
“Įprotis – tai nuolat pasikartojantis elgesio būdas”, - sako pediatras psichologas Tim Wysocki. Vaikas savo įpročio nesuvokia, neįsisąmonina. Jam jis visiškai netrukdo. Tačiau trukdo tėvams. Jei šlapi pirštukai ir apkramtyti nagai jums gerai pažįstamas vaizdelis, žinokite, kad esate tik vieni iš daugelio dėl to besijaudinančių tėvų. Nagų kramtymas – vienas dažniausiai pasitaikančių vaikų įpročių. Anot kai kurių tyrimų, net 40 % vaikų tarp 5 ir 18 metų kramto nagus (kartais – net kojų). Ankstyvoje vaikystėje tai vienodai būdinga ir mergaitėms, ir berniukams; paauglystėje tai dažniau daro berniukai.
Jei jūsų vaikas nuolat čiupinėja, sukinėja ar pešasi plaukus, greičiausiai auginate mergaitę. Šis įprotis prasideda ankstyvoje vaikystėje ir gali tęstis iki paauglystės. Kai kurios mergaitės šiuo įpročiu užsikrečia jau būdamos paauglės.
Nosies krapštymas – įprotis, prasidedantis vaikystėje, tačiau jis gali tęstis net ir žmogui suaugus. Sunku tuo patikėti? 1995 m. atliktas tyrimas parodė, kad net 91 % suaugusiųjų reguliariai krapšto nosį.
Kodėl vaikai dažniausiai čiulpia nykštį, o ne kurį kitą pirštą? Tai – atsitiktinis pasirinkimas, atsiradęs dar kūdikystėje. Yra vaikų, kurie čiulpia ne nykštį, o kitus pirštus arba susikiša į burną visą kumštelį. Šis įprotis labiausiai paplitęs tarp mažylių. Nykštį čiulpia apie 45 % dvimečių, tačiau tik 5 % vienuolikamečių.
Publika juokdavosi, kai Shirley Temple, norėdama pasiekti savo, sulaikydavo kvėpavimą iki pamėlynavimo. Tačiau jei taip elgiasi jūsų vaikas, jums tikriausiai menki juokai. Tačiau šis įprotis labiau gąsdina tėvus, nei kenkia vaikui.
Kvėpavimo sulaikymas gali prasidėti kūdikystėje (nuo 6 mėn) ir yra būdingas įsitempusiems arba labai aktyviems vaikams. Pasitaiko atvejų, kai vaikas nekvėpuoja tol, kol netenka sąmonės. Labai retais atvejais gali ištikti širdies smūgis. Dažniausiai šį įprotį vaikai praktikuoja kartą per savaitę, tačiau kartais – net pora kartų per dieną.
Kodėl jūsų sūnus neištraukia piršto iš burnos, o dukra nuolat sukinėja plaukus? Ekspertai teigia, kad ne visada aišku, kas sąlygoja įpročio atsiradimą, tačiau pripažįsta, kad tai yra išmoktas elgesys, nedarantis vaikui žalos.
Dalis vaikų įprotį perima iš nuobodulio, neturėdami ką veikti, kitiems tai tampa būdu nusiraminti. Kai pamatysite vaiką ir vėl krapštantį nosį, pabandykite prisiminti, kokią stresinę situaciją jam teko neseniai išgyventi. Jūs tikriausiai atsipalaiduotumėte išgėrę taurę vyno ar išprakaitavę sporto salėje; vaikas įtampai sumažinti renkasi savus būdus. Taip pat gali būti, kad vaikas mėgdžioja jūsų elgesį. Ar jūs kramtote nagus? Tyrimai rodo, kad šis įprotis netgi gali būti sąlygotas genetiškai.
Kiti įpročiai gali būti kilę iš kūdikystės. Nykščio čiulpimas kūdikiui yra malonus procesas, primenantis valgymą. Dėl šių malonių asociacijų įprotis gali pereiti ir į vaikystės etapą. Plaukų čiupinėjimas gali būti vienas iš būdų atkurti kontakto su mamos kūnu ar drabužiais pojūtį.
Kiti vaikai įgyja įprotį norėdami sulaukti dėmesio arba manipuliuoti tėvais. Jei jūsų vaikui atrodo, kad jį ignoruojate, jis gali susigalvoti įprotį, kuris nervins ir atkreips jūsų dėmesį. Nenorėdamas eiti miegoti, vaikas gali sulaikyti kvėpavimą, tikėdamasis, kad tėvai nusileis. Tai išmoktas elgesys, rodantis, kad vaikas nori kontroliuoti aplinką. Kvėpavimą mėgsta sulaikyti tie vaikai, kurių tėvai jais perdėtai rūpinasi ir įspraudžia vaiką į griežtos dienotvarkės rėmus.
Kaip padėti vaikui atsikratyti įpročio?
„Geros žinios – daugelis įpročių dingsta savaime“, - sako pediatras psichologas D‘Arcy Lyness. „Vienus tėvus jie siutina, kiti yra tolerantiškesni. Dažniausiai įprotis palaipsniui išnyksta, ypač jei tėvai į jį nekreipia dėmesio. Įpročiai dažnai išnyksta ir vaikui pradėjus lankyti mokyklą.
Jei jums atrodo, kad vaikas jau per didelis turėti vienokį ar kitokį įprotį ar jei tas įprotis erzina kitus, pasinaudokite šiais patarimais:
- Pasakykite vaikui, kad jums nepatinka jo elgesys ir paaiškinkite kodėl. Pavyzdžiui: „Man nepatinka, kai kramtai nagus. Tai atrodo negražiai. Gal galėtum to nedaryti?“ Tai tinka maždaug trijų metų vaikams. Svarbiausia, kad jei kitą kartą pamatysite vaiką vėl kramtantį nagus, nebarkite ir nepamokslaukite. Bausmės, pajuoka ar kritika gali tik paskatinti netinkamą elgesį.
- Įtraukite vaiką į kovą su įpročiu. Paklauskite, ar vaikas nori jo atsikratyti ir kaip geriausiai tai padaryti. Jei jūsų penkiametis sūnus grįžta iš darželio verkdamas, nes vaikai šaipėsi iš jo įpročio, priimkite tai kaip sūnaus pagalbos prašymą.
- Aiškiai pasakykite, kokio elgesio tikitės. Vietoj „nekramtyk nagų“ pasakykite „leisk savo nagučiams augti“. Kartais padeda specialūs bjauraus skonio tepaliukai, bet nuolatinis jų naudojimas gali būti neefektyvus.
- Pagirkite ir apdovanokite vaiką už savikontrolę. Pavyzdžiui, leiskite dukrai nusilakuoti nagučius, jei ji stengiasi nustoti juos kramtyti. Kaskart, kai sūnus susituri ir ištraukia pirštą iš burnos, leiskite jam ilgiau pažiūrėti televizorių ar paskaitykite pasaką.
- Jei jūsų vaiko įprotis – kvėpavimo sulaikymas, geriausia būtų jį tiesiog ignoruoti. Dėmesio rodymas tik paskatins tokį elgesį. Išeikite iš kambario. Net jei vaikas nualptų, jam tai nepakenks. Jis supras, kad demonstruodamas ožius vis tiek negaus, ko nori.
Įpročiai neatsiranda ir neišnyksta per vieną dieną. Procesas, kai blogą įprotį pakeičia naujas geras, gali tęstis 3 ir daugiau savaičių. Nepamirškite vaiko apdovanoti už gerą elgesį.
Kada įprotis – jau nebe įprotis?
Retais atvejais, įprotis gali būti ne tik įprotis, bet fizinės ar psichinės problemos rezultatas. Įprotis gali būti rimtesnės būklės simptomas. Pavyzdžiui, vaikas gali nuolat krapštyti nosį, nes įsikišo į ją kokį smulkų daiktą. Arba niežti ir erzina po kraujo bėgimo užsilikę krešuliukai. Vaikas, čiulpiantis pirštą, gali kentėti nuo didelio nerimo, įtampos.
Paprastai įpročiai yra nekenksmingi. Tačiau kartais pasiekiamas toks lygis, kai vaikas ima save žaloti. Plaukų lietimas nėra savaime blogas reiškinys, tačiau jei dukrelė juos išsipeša kuokštais, tai gali būti rimto susirgimo – trichotilomanijos – požymis. Jei vaikas iki gyvuonies nusikramto nagus, jis gali pasigauti infekciją. Nuolatinis nykščio čiulpimas gali sąlygoti kreivą dantų augimą. Nosies krapštymas gali būti kraujavimo priežastimi.
Labai dažnai pasikartojantys įpročiai, įtakojantys kasdienį vaiko gyvenimą, medicinoje turi savo pavadinimą. „Kai žmogus stengiasi kontroliuoti savo maniją, jis negali nusiraminti, kol nepakartoja įpročio,“ – sako Wysocki. Jei vaikas mokykloje tapo pajuokos objektu arba turi kalbėjimo problemų, nes neištraukia kumščio iš burnos, susirūpinkite – tai jau rimčiau nei įprotis.
Kada ieškoti profesionalios pagalbos?
Daugelis įpročių yra nežalingi ir pagalbos ieškoti nereikia. Bet jei jie įtakoja vaiko fizinį ir socialinį funkcionavimą ar nesibaigia, nors išbandėte daugelį priemonių, imkitės veiksmų. Pasikonsultuokite su vaiko gydytoju arba psichiatru.
