Manoma, kad po ES plėtros šių metų gegužės 1 dieną vertimų paklausa iki 2006 metų nuo dabartinių 1,3 mln. puslapių padidės iki 2,4 mln.

Europos Komisija (EK) nurodo, kad išlaidos vertimui raštu ir žodžiu sudaro 2 eurus vienam bloko piliečiui per metus, tai yra, mažiau kaip 1 proc. ES biudžeto. EK paskaičiavimais, ES plėtra kiekvienam ES piliečiui atsieis 25 eurus.

1999 metais ES struktūros vertimams raštu ir žodžiu 11 oficialių ES kalbų išleido 686 mln. eurų. Manoma, kad ši suma padidės maždaug 300 mln. eurų.

Kiekviena iš dešimties naujų narių turės teisę reikalauti, kad visi ES įstatymai būtų verčiami į jos kalbą, taip pat žodinio vertimo visuose ministrų ir Europos Parlamento posėdžiuose. ES vidaus dokumentai bus tvarkomi daugiausia anglų ir prancūzų kalbomis.

"Didelė dalis EK posėdžių vyksta tik anglų ar prancūzų kalba, todėl ES plėtra neturės tokių didelių pasekmių, kaip atrodo. Tačiau kur kas didesnių problemų gali iškilti Europos Parlamente", - sakė vienas iš ES pareigūnų.

EK dabar dirba daugiau kaip 1200 dokumentų vertėjų, 20 proc. šio darbo apimties atlieka neetatiniai darbuotojai. EK kasdien samdo vidutiniškai 700 sinchroniškai verčiančių vertėjų, pusė jų - neetatiniai.

Iki gegužės, kai į ES bus oficialiai priimta dešimt naujų narių, į jų oficialias kalbas verčiama ribotai. Kiekviename plenariniame posėdyje verčiama tik į trijų naujų šalių narių kalbas, beje, nuolatos - tik į lenkų, o kitos dvi vertimų kalbos keičiasi rotacijos principu.