Žmonos ir geišos santykiai
Japonijos kultūroje geišos nelaikomos grėsme santuokai. Tradiciškai žmona ir geiša visuomenėje atlieka visiškai skirtingas funkcijas. Paprastai vyro ir geišos santykiai nebūna paremti meile ir jų tikslas nėra išardyti santuoką.
Žmona dažniausiai žino, kas yra jos vyro geiša, o kartais jų keliai netgi susikerta. Obono festivalio metu bei per Naujuosius metus geišai yra įprasta apsilankyti svarbių klientų namuose ir jų žmonoms atnešti dovanų. Geišos taipogi ypatingomis progomis šoka savo klientų žmonoms bei dukroms. Kadangi žmona ne visuomet gali įtikinti vyrą, kartais ji gali pasitarti su geiša arba paprašyti šios įtikint vyrą atitinkamam sprendimui, kuris gali atnešti naudą šeimai.
Geiša gali ne tik tapti žmonos sąjunginike, bet ir patarti verslo klausimais, kadangi ji tikriausiai nugirdo reikalo esmę pasirodymo metu arba patarnaudama verslininkams. Kartais geiša taipogi gali mėginti pažadinti vyro talentus, kadangi visuomenėje nėra įprasta užsiminti vyrui, jog jis tam tikrose srityse yra gabus.
Senovėje geišos atlikdavo pasirodymus per savo klientų dukrų vestuves. Šiais laikais tai nėra labai paplitę, tačiau iki šiol geišos dalyvauja svarbių klientų laidotuvėse. Dažnai geiša yra atsakinga už laidotuvių suorganizavimą ar po jų įvykstančius renginius. Skausmo akimirką tai tampa didele pagalba šeimai ir tokia pagalba mielai priimama.
Ar išliks geišos Japonijos kultūroje?
Geišų mažėja dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Visų pirma, norint tapti geiša reikia praeiti ilgą ir daug jėgų reikalaujantį mokymosi etapą. Be to, geišos tapo labai brangios. Šiandien geišos tapo elitine grupe. Vis mažiau vyrų nori mokėti didelę kainą už geišą, kadangi atsirado kitų pasilinksminimo būdų (pvz., palydovės).
Kijoto mieste bei jo apylinkėse geišų skaičius yra didžiausias, o jų kultūra lieka tradicinė. Tokijas didžiuojasi antra pagal dydį geišų bendruomene, nors šios geišos bei arbatos namai, kuriuose jos dirba, nebėra tokie tradicijų prisilaikantys.
Tarp geišų Tokijuje neliko formalizuotų geišas vienijančių jaunesnių ir vyresnių seserų santykių. Geišos Kijote labiau suvokia nuolat esančios geišos. Apskritai kalbant, Tokijuje geiša laikoma profesija, galimybe siekti karjeros. Tradiciškai geišos gyvenimas yra atskirtas nuo visuomenės.
Tobuliausia, jei geiša į banketų salę įneša išsiugdytą eleganciją, prilygstančią retai orchidėjai, išaugintai specialioje gėlių ir gluosnių aplinkoje. Geišos ypatingos tuo, kad jų gyvenimas išsiskiria iš visuomenės kasdienybės, todėl tai apgaubia jas ypatinga mistika. Šiandien jų pasaulį riboja meno ir disciplinos sienos.
Praeityje šeimos arbatos namams parduodavo mergaites į geišas, kad iš to užsidirbtų, o jų dukros įgytų tam tikrą išsilavinimą. Šiandien tapimo geiša pasirinkimas nėra tiek grįstas ekonominėmis priežastimis, tai daugiau sprendimas siekti karjeros. Jei geiša turėdavo dukrą, anksčiau ji būdavo siunčiama į specialią geišoms skirtą mokyklą, tikintis, jog vieną dieną ji taps geiša kaip ir motina. Šiandien geišos vaikai vedami į paprastą mokyklą. Tai vienas iš pavyzdžių, parodančių, jog nyksta anksčiau būdinga geišos gyvenimą ir likusią visuomenės dalį skirianti riba.
Drastiškas geišų skaičiaus sumažėjimas akivaizdžiai pastebimas. Šiandien Japonijoje liko vos kelios tikros geišos. Iš dalies taip yra dėl sumažėjusios paklausos. Dauguma japonų, norėdami išeiti pasilinksminti į miestą ir pabūti su moterimi “už šeimos ir darbo lizdelio”, teikia pirmenybę ir finansiškai turi apsiriboti palydovėmis. Sumažėjimas taipogi įvyko ir dėl pasiūlos. Japonų mergaitėms žymiai lengviau tapti vakarietiško stiliaus aktorėmis ar minėtomis palydovėmis.
Visai įmanoma, jog po kelerių metų geišų gali nebelikti. O jei jų ir rastume, tai greičiausiai nebebūtų tikrosios, tradicinės geišos. Tiesa, dėl turizmo ir Japoniją aplankančių verslininkų susidomėjimo ši institucija greičiausiai išliks, tačiau pakitusi. Visai įmanoma, jog tos Japonijos moterys, kurios paprastai tapdavo geišomis (siekiančios nepriklausomybės ir vengiančios tradicinės motinos/žmonos rolės), galės rasti daug galimybių darbovietėje. Nepaisant šių aplinkybių, būtų geriau, jei šis unikalus Japonijos kultūros lapas nebūtų ištrintas.
Nors daugumai vakariečių toks požiūris būdingas, geišos neturi būti laikomos prostitutėmis. Moterims, kurios siekia tapti geišomis, didžiausias motyvuojantis faktorius yra meilė tradiciniams menams. Jos gerbiamos kaip tradicinių menų ir kultūros sergėtojos.
Geišų ir Azijos haremų moterų paralelė
Vakarietiškas požiūris
Vakariečiams būdingas įsivaidavimas apie haremo moterį gerai žinomas. Ar Azijoje geišoms tapatus reiškinys yra Artimųjų rytų haremų moterys? Iš dalies taip. Geišų instituciją gaubianti mistika, kuri intriguoja tiek vakariečius, tiek pačius japonus, slepia tikrojo geišų pasaulio realybę. Tačiau dėl šios mistikos atsiranda nemažai klaidingos informacijos. Tarkim, JAV kariuomenės eiliniai visai neatskirtų prostitučių, kurios save vadina “mergaitėmis geišomis” ir tikrųjų geišų (kurių pastarieji greičiausiai net nematė).
Dėl priėjimą prie geišų gaubiančio išskirtinumo, kyla nežmoniškas smalsumas apie tai, kas išties vyksta “geišų vakarėliuose”. Dėl to daugelis tikras žinias pakeitė savo įsivaizdavimais ir fantazijomis, dėl kurių manoma, jog ten įvyksta pačios didžiausios seksualinės orgijos – tikima, jog geišos yra artistės tik kol baigiasi vakaras, o vėliau jos pereina prie intymesnės “aktorystės”.
Taigi vakarietiškam mąstyme geišos yra panašios į haremų moteris tuo, jog jos prienamos tik keliems vyrams, kurie jas laiko seksui skirtais objektais. Nepaisant to, ar tai tiesa, ar ne, Vakaruose išliko susižavėjimas geišomis. Kadangi Arthuro Goldeno knyga “Geišos memuarai” sulaukė milžiniško susidomėjimo, tūkstančiai, o gal net milijonai iš A. Goldeno perėmė geišos gyvenimo viziją.
Dėl šio populiarumo atsirado daugelis imitatorių, įšokusių į šį “geišų traukinį”. A.Goldeno šaltinis, nupasakojęs jam apie geišos gyvenimą, buvo jau į pensiją išėjusi geiša Mineko Iwasaki. Jos interviu atskleidžia šios moters nepasitenkinimą A. Goldeno interpretacija: “Visa knyga tėra apie seksą,” – pasiskundė ji. “Jo knyga yra apie savo kūnus pardavinėjančias moteris. Tai visiška netiesa.” Tačiau Vakaruose pasakojimas apie kūnus pardavinėjančias moteris yra gerai perkamas.
