Lukšių miestelio seniūną Vidą Cikaną sutikome Zyplių dvare rengiantį naują paveikslų ekspoziciją. Jis menininkas.
Jo širdis dainuoja ne kabinete prie popieriais nukrauto darbo stalo.
Jis iš laimės švyti bendraudamas su žmonėmis, tapydamas paveikslą ar mušdamas kūju karštą geležį.
Paskutinė grafo kelionė
„Iš Lietuvos regionų zanavykų kraštas išsiskiria savo unikalumu. Nors dauguma dvarų dabar merdi, mūsų krašto dvarai šiandien išgyvena atgimimo laikotarpį“, – sakė V.Cikana.
Kai paskutinis dvaro savininkas grafas Tomas Potockis 1910-aisiais pasitraukė į Varšuvą ir po poros metų netikėtai mirė, dvare kurį laiką veikė kunigų seminarija, vėliau – žemės ūkio mokykla, karo ligoninė.
Pasakojama, kad mirusio grafo palaikai buvo pervežti į Zyplius. Buvusį šeimininką dvariškiai ir kumečiai labai mylėjo, todėl į paskutinę kelionę lydėjo itin iškilmingai. Beveik kilometrą žmonės ėjo pėsti, o kelias nuo pat grafo valdų buvo įspūdingai apšviestas – degė dervos pilnos statinės. Po T.Potockio mirties iki I pasaulinio karo dvarą valdė jo žmona.
Paršeliai ant parketo
„Sovietmečiu, kai trūko kultūros ir pagarbos mūsų paveldui, sparčiai sunyko puikūs Zyplių dvaro rūmai. Nevalyvi gyventojai ant parketo laikė runkelius ir augino paršelius. Vėliau prasidėjęs nevaldomas procesas galutinai pribaigė dvarą. Griuvo stogai, virto sienos, tačiau dvaro dvasios niekam nepavyko sunaikinti. Kai 1981-aisiais parašiau skelbimą, ragindamas saugoti architektūros paveldą, sulaukiau saugumiečių vizito. Dabar intensyviai vyksta Zyplių dvaro atstatymo darbai. Zanavykų krašto tradicijos gyvos rekonstruojamo dvaro komplekso aplinkoje, o kasmet Zyplių dvare rengiami tautodailininkų plenerai-stovyklos sukuria zanavykų krašto etninės kultūros tyrinėjimo bei sklaidos bazę“, – aiškina V.Cikana ir kojomis trepsi, ragina greičiau eiti į senose arklidėse įsikūrusią galeriją.
Suklestėjo tradiciniai amatai
Meno kūrinių kolekcija metai iš metų gausėja. V.Cikanos iniciatyva vykstantys kultūriniai renginiai skatina visuomenę bei pačius kūrėjus labiau saugoti per šimtmečius puoselėtą ne tik išorinį, matomą, bet ir vidinį, dvasinį šio krašto identitetą.
Dvaro ansamblis, kuriame yra 14 pastatų, išsidėstęs 50 hektarų plote. Bemaž pusę jo užima gražuolis parkas. Gyvenimas dvare virte virė. Buvo auginami gyvuliai, plukdoma mediena, gaminami keraminiai vamzdžiai, čerpės, puodai, vitražai, klestėjo plytų gamybos manufaktūra.
Šiame regione nuo seno klestėjo keramikai, tačiau ilgai nebuvo kalvystės pasekėjų. Dabar kasmet atsiranda vis daugiau jaunų kūrėjų, besidominčių kalvio amatu. Jų kūryba atspindi regiono tradicijas, todėl visuomenė gali atidžiau susipažinti su savo krašto tradicine kultūra. Jaunoji karta turi galimybių Zyplių dvaro aplinkoje gyvai prisiliesti prie tradicinių amatų. Zyplių dvaras garsėja meno kūrinių kolekcija ir kultūriniais renginiais.
Į dvarą atėjo sekmadienis
„Gimiau Vilkaviškio rajone, Karklinių dvare. Kaimynystėje gyvenusios prūsų šeimos suformavo pagarbą dvaro kultūrai. Ten prabėgo vaikystė. Kaip dabar prisimenu burzgiančių buldozerių ataką prieš dvaro gėlynus. Buvo neapsakomai liūdna, tačiau niekas jų negalėjo sustabdyti. Gėlynų vietoje išdygo ferma“, – pasakojo V.Cikana.
Pradėjęs dirbti Lukšių miestelio seniūnu jis sutiko perimti Zyplių dvarą seniūnijos žinion.
1990-ieji buvo labai grobuoniški metai. „Aš pats pradėjau Zypliuose sargauti per naktis. Seniūnijos žmonės ėmė saugoti dvarą nuo vandalų, tvarkė išvirtusius medžius, lopė stogus, vežė šiukšles. Sulaukiau ne tik pritarimo, bet ir nepasitenkinimo. Iškentėjau, nors buvo skaudu klausyti įžeidimų. Gavę finansinę paramą, nuo 2002-ųjų pradėjome aktyviai atstatinėti dvarą“, – prisiminė seniūnas.
Jam atsibodo vien valyti, tvarkyti ir vis laukti ateinančio sekmadienio. Pavargo nuo tų dulkių ir šiukšlių. Kartą Kauno Vytauto Didžiojo universitete organizuotame aukcione nusipirko dvi mašinas stiklo. „Sudėjome langus arklidėse ir įkūrėme galeriją. Ji tapo atgaiva mūsų sielai. Į dvarą pagaliau atėjo mūsų šventė, mūsų sekmadienis“, – džiaugėsi Vidas.
Entuziastai surengė didelę parodą, grojo kapela, atvažiavo daug žmonių, visi džiaugėsi, žaidė krepšinį, linksminosi ir niekas nenorėjo išvažiuoti. Veikla per pastaruosius metus taip išsiplėtė, kad apie Zyplių dvarą garsas nuvilnijo per visą Lietuvą.
Info
Zyplių dvaras yra vertingas XIX a. architektūros paminklas. Dvaro sodyba išsidėsčiusi už 2 km nuo miestelio centro. Važiuojant Kauno–Šakių plentu, pietų pusėje horizonte matomas truputį iškilęs aukštų medžių miškelis – Zyplių parkas. Į dvaro apsauginę zoną įeina Siesarties upelio vaga su besikeičiančiu krantų reljefu.
