ES ketina paduoti Prancūziją į teismą dėl elgesio su romais ir jų padėtį lygina su per karą kentėjusiais žydais

Nors Europos Komisija (EK) iki šiol per daug nekritikavo Prancūzijos, tačiau į dienos šviesą iškilus slaptiems dokumentams, įrodantiems, kad, vykdant trėmimus, prancūzų policijai buvo duoti nurodymai veikti būtent prieš romus, EK pareiškė, kad paduos Paryžių į teismą, praneša „EUobserver“.

Tai šiandien žiniasklaidos atstovams teigė ES teisingumo ir pagrindinių teisių komisarė Viviane Reding. Didžiausią komisarės pasipiktinimą sukėlė tai, kad per oficialų susitikimą su Prancūzijos ministrais ji buvo tikinama, kad Prancūzijoje nebuvo vykdomas masinis trėmimas, nukreiptas prieš konkrečią tautinę mažumą, tačiau publikuotieji dokumentai pateikė visiškai priešingus įrodymus.
EK greičiausiai pradės dvi bylas prieš Prancūziją: vieną dėl reguliuojančios judėjimo laisvę ES teisės „diskriminuojančio pritaikymo“, o kitą dėl to, kad ši direktyva dar nėra visiškai perkelta į nacionalinę teisę.

Sprendimą dėl teismo procedūrų EK žada priimti per artimiausias dvi savaites. Galimos sankcijos dar neaiškios – tai gali būti ir bauda, ir paprasčiausias įpareigojimas pakeisti nacionalinę teisinę bazę.

„Dabar jau tikrai gana“, - tarė ji, baigdama smerkiantį pasisakymą, kuriame romų trėmimą prilygino elgesiui su žydais antrojo pasaulinio karo metu ir apkaltino Prancūzijos ministrus Komisijos klaidinimu.

Prancūzija nesutinka

Prancūzija antradienį pareiškė esantis apstulbinta Europos Sąjungos  komisarės grasinimų imtis teisinių priemonių, kurios užkirstų kelią romų deportacijai, taip pat sakė nenorinti veltis į ginčą.

"Žinią apie Viviane Reding pranešimą sutikome apstulbinti. Nemanome, kad tokio pobūdžio deklaracija padės pagerinti keblią padėtį, susijusią su romais", - sakė Prancūzijos URM atstovas spaudai Bernardas Valero.

Neramina kitą komisarę

Prancūzų vidiniai dokumentai, detalizuojantys, kaip romų stovyklos turėtų būti griaunamos, yra „nepaprastai neraminantys“ ir, atrodo, prieštarauja ES teisei, draudžiančiai kolektyvines deportacijas, pirmadienį Europos Parlamente kalbėjo vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmstrom, praneša „EUobserver“.

„Pridėsime juos (dokumentus) prie Komisijos vykdomo tyrimo. Tai nepaprastai neramina“, - sakė komisarė. - „Valstybės narės turi teisę deportuoti individus, jei jie padaro nusikaltimą, jiems uždraudžiama likti toje teritorijoje. Bet mes dabar žiūrime, ar čia buvo individualus procesas, ar jie buvo informuoti, ir ar tai nebuvo kolektyviniai veiksmai“.

Trys prancūzų dokumentai, kurie, atrodo, buvo parengti vidaus reikalų ir imigracijos ministerijų, ir

kuriuose kalbama apie nusitaikymą „visų pirma į romų stovyklas“ ir „pasinaudojimą bet kokia baudžiamųjų įstatymų teikiama galimybe“, kad stovyklavietės būtų uždarytos, praėjusios savaitės pabaigoje buvo paskelbti „Le Canard Social“ laikraščio svetainėje.

Viename iš dokumentų, parengtame rugpjūčio 5 d., sakoma, kad „Respublikos prezidentas liepos 28 d. nustatė konkrečius tikslus nelegalioms stovyklavietėms evakuoti: per 3 mėnesius turi būti evakuota 300 stovyklaviečių, visų pirma, romų stovyklaviečių“.

„Šios operacijos negali apsiriboti tik „išsklaidymu“. Reikia būti ypač atsargiems, ir neleisti, kad stovyklaviečių gyventojai paprasčiausiai persikeltų iš vienos vietovės į kitą.“

Kitame, birželio 24 d. dokumente abu ministrai teigia, kad dauguma romų yra ES piliečiai iš Rumunijos bei Bulgarijos ir turi laisvo judėjimo teisę. Tačiau galima išduoti įsakymą juos deportuoti, jei jie kelia grėsmę viešajai tvarkai. Prancūzų laikraštis primena, kad tokie pažeidimai gali būti vagystė iš parduotuvės, prostitucija ir netgi darbo įstatymo pažeidimas.

Merams ir vietos policijai patariama „per savaitę įvykdyti bent vieną svarbią operaciją (evakuaciją, (stovyklų) sugriovimą, deportaciją), susijusią būtent su romais“. Taip pat prašoma vietines institucijas pranešti, jei planuos „didesnio masto evakuaciją, galinčią sukelti atgarsį žiniasklaidoje“.