„K. Betingis neturėjo teisės šią informaciją paviešinti“, – DELFI sakė N. Venckienė. Dviejų žmonių nužudymu įtariamo kauniečio Drąsiaus Kedžio sesuo dabar atsargesnė – skundą dėl prokuroro galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi parašė savo namuose, naudodamasi asmeniniu kompiuteriu.
Praėjusią savaitę generaliniam prokurorui įteiktame prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą N. Venckienė nurodė, kad po teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo ji davė leidimą patikrinti tarnybinį kompiuterį.
Po patikrinimo K. Betingis raštu kreipėsi į Kauno apygardos teismo pirmininką ir pranešė, jog kompiuteryje rasti dokumentai yra pavadinti įvairiais nepagarbiais, asmenį žeidžiančiais pavadinimais („kalės skundas“, „piz...os skundas“, „kalių biuras“), be to, dalis jų rašyti D. Kedžio vardu.
Patikrinus kompiuterį taip pat tapo aišku, su kuo teisėja susirašinėjo elektroniniais laiškais bei jų turinys.
Kauno apygardos prokuratūros raštas pasiekė ir Teisėjų tarybą, kuri kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją (TEDK), kuri N. Venckienei iškėlė drausmės bylą.
D. Kedžio sesuo teigė, kad kompiuteryje esanti asmeninė informacija tapo žinoma ir jos globėjos tvirkinimu įtariamam Andriui Ūsui, mergaitės motinai Laimutei Stankūnaitei bei kai kuriems žurnalistams, nors ji esą nedavė leidimo pašaliniams asmenims susipažinti su informacijos turiniu.
„Nei žurnalistai, nei teismo pirmininkas, nei Nacionalinė teismų administracija be mano leidimo negalėjo susipažinti su šia informacija, nes leidimą patikrinti kompiuterį daviau ne dėl to, kad šie duomenys būtų perduoti kitiems asmenims“, – DELFI pabrėžė N. Venckienė.
Teisėja teigė, kad dėl neteisėto duomenų paviešinimo kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, tačiau į raštą atsakė ne K. Betingis, o jam pavaldus prokuroras Vladimiras Kokoškinas. Jo atsakyme esą neigiama, kad ikiteisminio tyrimo duomenys buvo perduoti pašaliniams asmenims.
N. Venckienė įsitikinusi, kad tai – melas, nes iš Lietuvos apeliacinio teismo ji gavo duomenis su visa prokurorų pateikta medžiaga, todėl generalinio prokuroro ji paprašė pradėti tarnybinį patikrinimą dėl V. Kokoškino veiksmų bei jam skirti nuobaudą.
Tuo tarpu ji kur kas griežčiau prašo įvertinti K. Betingio veiksmus – esą jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes be leidimo kišosi į N. Venckienės, kaip teisėjos veiklą ir netgi pažeidė jai taikomą imunitetą.
Be to, D. Kedžio sesuo nurodė, kad dėl K. Betingio veiksmų ji esą patyrė ir neturtinę žalą – ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir pažeminimą.
Koks likimas laukia N. Venckienės skundo Generalinėje prokuratūroje, dar neaišku – jeigu bus priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, teisėja žada rankų nenuleisti ir tęsti teisybės paieškas teisme.
Beje, dėl paviešintų ikiteisminio tyrimo duomenų N. Venckienė yra padavusi Lietuvos valstybę į teismą ir siekia prisiteisti 2 mln. litų neturtinės žalos atlyginimą.
Kauno apygardos prokuratūrai K. Betingis nevadovauja nuo birželio 9-osios, kai laikinai generalinio prokuroro pareigas ėjęs Raimondas Petrauskas prokurorą pažemino pareigose. Šį sprendimą pareigose pažemintas prokuroras apskundė teismui, jis yra laikinai sustabdęs konkursą į vyriausiojo prokuroro postą. Norą vadovauti be vyriausiojo prokuroro dirbančiai prokuratūrai yra išreiškę penki prokurorai.