Kas nutiks, jei staiga ims ir išbėgs pro tą skylutę visos naftos atsargos? Viskas, pabaiga, nebebus naftos – na, ir kur tie specialistai, kurie teigė, kad žemės kraujo atsargos neišseks dar kelis šimtus metų? O pragmatiškesnis žaliasis galbūt net trina rankas – galima pralaimėti mūšį, bet laimėti karą. Neliko naftos, nebėra degalų pasaulį teršiantiems automobiliams, lėktuvams ir visoms kitoms archajiškoms transporto priemonėms. Nors ir trečiokui šiais laikais aišku, kad anglies dvideginio daugiausia išskiria ne naftos produktų degalais varomos transporto priemonės, o į orą prib..., atsiprašau, prileidžiančios dujų karvutės, kiaulytės ir kiti mieli ūkio gyvulėliai.
Elektrinė vizija
Bet ką jau čia – išties pagaliau atėjo laikas susirūpinti alternatyviomis transporto priemonėmis. Tačiau kiek galima jomis „rūpintis“, skaityti ir, kadangi toks jau darbas, rašyti apie tai, kai iš tiesų realybėje nieko nevyksta? Na, beveik nieko – skaitai šimtus, tūkstančius straipsnių apie žalius automobilius ir susidaro įspūdis, kad mūsų gatvėse šiais laikais išvysti automobilį su įprastu vidaus degimo varikliu prilygsta galimybei laimėti milijoną loterijoje.
Pasvajoji, pasapnuoji, išeini į gatvę ir ką matai? Taigi vis tie patys gamtą teršiantys kledarai, kurie, be to, dar ir seniausi visoje Europoje. Juk net naujų lengvųjų automobilių įsigijimas mūsų šalyje neskatinamas, tai ką kalbėti apie mokesčių lengvatas, kompensacijas įsigyjant ne tik elektromobilį, bet ir jau išpopuliarėjusį automobilį hibridine jėgaine. O juk šiais laikais jau galima užsisakyti nors ir brangius, bet vis dėlto šiuolaikinius elektromobilius, kuriuos daug kas vadina ateities transporto priemonėmis.
Kaip ten ateityje bus, dar neaišku – galbūt vandeniliu varomų automobilių technologijos patobulės, gal dar kas nors bus sukurta, tačiau artimiausius keliasdešimt metų populiarės elektra varomos transporto priemonės. Beje, jos buvo sukurtos dar XIX amžiuje. Tuomet kovą nugalėjo automobiliai su vidaus degimo varikliais, tačiau po daugiau nei šimto metų situacija pasikeitė iš esmės. Elektromobilių procesas, panašu, įsibėgėjo lyg tornadas per Amerikos prerijas – nesustabdysi, nepabėgsi.
Kinijos lobiai
Kaip jau minėjau, kone kas dieną galima išgirsti su elektromobiliais susijusią naujieną. Tai sukurtos dar vienos, jau „tikrai tikrai“ kur kas patikimesnės ir talpesnės akumuliatorinės baterijos, kurioms įkrauti pakanka mažiau nei valandos – tarkim, kol užkandžiausite pakeliui tarp sostinės ir pajūrio. Tačiau didelės akumuliatorių kainos ir nedidelė talpa vis dar išlieka pagrindinė elektromobilių problema.
Juolab kad ir akumuliatoriams reikalingų iškasenų tiekėja kol kas tik viena – Kinija. Tačiau kinai nori būti pirmieji ir elektromobilių gamyboje. Kinijos bendrovė BYD, pasaulyje kol kas daugiau pagarsėjusi kaip gaminanti garsių automobilių modelių „kopijas“, ir kurios akcijų už 230 mln. JAV dolerių prieš kelerius metus įsigijo įžvalgusis JAV finansininkas Warrenas Buffettas, patikino, kad į Kinijos miesto Šendženo gatves iki metų pabaigos išvažiuos iki 500 vien tik elektra varomų taksi automobilių „e6“.
Bendrovės planuose teigiama, kad po miesto gatves ratus suks net 1 500 tokių taksi elektromobilių, kurie sudarys iki 10 proc. viso Pietų Kinijos Šendženo miesto taksi automobilių parko. Visai nenuostabu, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir kitos Kinijos Liaudies Respublikos bendrovės. Kinijoje iškasama iki 95 proc. pasaulio nikelio metalo hibrido (NiMH) akumuliatorinėms baterijoms reikalingų vadinamųjų retųjų metalų – lantanoidų.
Valstybinė JAV geologinių tyrimų organizacija (United States Geological Survey) teigia, kad pasaulyje iš viso šių lantanoidų atsargų gali būti apie 100 mln. tonų, o per metus akumuliatoriams gaminti šių metalų iškasama iki 150 tūkst. tonų. Tačiau aišku, kad ilgainiui poreikis tik didės, tad būtų galima tikėtis, jog Kinija netrukus taps tuo, kas dabar yra Artimųjų Rytų naftos turtingas regionas. Tačiau kinai, užuot eksportavę lantanoidus į kitas šalis, renkasi elektromobilių gamybą savo šalyje ir siekia tapti elektromobilių gamintojų pasaulio lyderiais. Laimei, nikelio metalo hidrido baterijas, kurios gana nebrangios, bet technologiškai jau atgyvenusios, po truputį keičia naujosios – ličio jonų baterijos.
Pasaulio išsigelbėjimas?
Apie ličio jonų baterijas rašyta taip pat nemažai. Aišku viena – jos turi geresnį masės ir energijos santykį, yra mažesnių matmenų, išsiskiria didesniu našumu, taip pat jos ne taip greitai išsikrauna, kai yra nenaudojamos. Ir nors jos kol kas neišsiskiria tokiu patikimumu ir patvarumu kaip nikelio metalo hidrido akumuliatoriai, ličio jonų akumuliatoriai sparčiai tobulėja. Atsiminkite – prieš dešimt metų savo mobiliajame telefone kraudavote NiMH akumuliatorius, o dabar vargiai rasite kitokius nei ličio jonų.
Litis – balkšvas šarminis metalas – yra 25 vietoje pagal dažnumą gamtoje sutinkamas metalas (kaip nikelis ir švinas). Litis taip pat yra ir pats lengviausias iš visų metalų. Pasak amerikiečių iš JAV geologinių tyrimų organizacijos, ličio nedideliais kiekiais iš druskų ir uolienų išgaunama visame pasaulyje, tačiau didžiausi milijonais tonų skaičiuojami klodai slypi Pietų Amerikoje – Čilėje, Argentinoje ir Bolivijoje. Bolivijoje, didžiausiame pasaulyje druskyne Andų kalnuose Ujūnio druskožemyje, yra net 5,4 mln. tonų ličio atsargų, o tai sudaro net 40 proc. visame pasaulyje šiuo metu išgaunamo šio lengvojo metalo. Iš viso Pietų Amerikoje yra net iki 80 proc. pasaulyje žinomų ličio atsargų.
Tačiau ir su Bolivija viskas nėra taip paprasta. Nors tai ir silpniausia bei skurdžiausia šalis Pietų Amerikos regione, Bolivijos prezidentas socialistas indėnas Evo Moralesas nelinkęs bendradarbiauti su stambiausiais pasaulio automobilių gamintojais. Kartkartėmis kokainmedžių lapus pakramtantis E. Moralesas – šalies, kurioje 1967 m. buvo nukautas raudonasis revoliucionierius Che Guevara, prezidentas – aiškiai leido suprasti, kad į savo teritorijos lobynus neįsileis jokių užsienio investuotojų. Bet ir pats nelabai turi pinigų, kad atidarytų naujas kasyklas. Kol kas situaciją galima įvardyti „nei sau, nei kitiems“, o klausimas dėl ličio gavybos lieka neišspręstas. Tiesa, panašu, kad visai neseniai dar didesni ličio klodai buvo aptikti išdžiūvusiame druskos ežere... Afganistane. Teigiama, kad dar sovietai, kai buvo okupavę šią šalį, šioje kalnuotoje šalyje vykdė ličio paieškas, na, o dabar jau Pentagonas atlieka slaptus tyrimus – gardus kąsnelis pasitaikė, nors apie tai dar garsiai ir nekalbama.
Kada pirksime elektromobilį?
Atrodo, dar negreitai. Kol kas didžiausio Europos didmiesčio Londono gatvėmis jau važinėja keli šimtai elektromobilių. Tai „Mitsubishi i-MiEV“, „Mini E“, „Smart ED“ ir dar keletas kitų. Tačiau atėjęs iš gatvės ir išsitraukęs pluoštą šimtinių jų taip paprastai neįsigysi. Priežastis akivaizdi – šie automobiliai kol kas ne parduodami, o tik suteikiami atrinktiems laimingiesiems už tam tikrą sumą per mėnesį pagal panaudos sutartį.
Tiesa, Didžiojoje Britanijoje jau parduota daugiau nei tūkstantis „G-Wiz“ Indijoje pagamintų elektromobilių, norvegai gamina elektromobilius „TH!NK City“, tačiau šie mažyliai kol kas nepasiekia didelio automobilių gamybos masto, o visavertėmis transporto priemonėmis juos kol kas vadinti sunkoka. Suomijos gamykloje „Valmet“ gaminami norvegų bendrovės „Think Global“ automobiliai „TH!NK City“ kol kas parduodami tik Norvegijoje, Austrijoje ir Olandijoje, o tokio mažylio kaina prasideda nuo 30 tūkst. eurų!
Tad visai nekeista, kad, net trečdalis pirmojo tikrai serijinės gamybos automobilio „Nissan Leaf“, kurio pirmieji modeliai pirkėjus turėtų pasiekti jau šį rudenį, pirkėjų, sumokėjusių už jį užstatą, vyresni nei 60 metų. Pirkėjai nuo 40 iki 60 metų amžiaus sudaro lygiai pusę norinčiųjų įsigyti šį elektromobilį, kuris kol bus parduodamas tik JAV ir keliose Vakarų Europos šalyse. Ką gi, kol kainos išties nemažos („Nissan Leaf“, pritaikius šalių vyriausybių taikomą apie 5 tūkst. eurų kompensaciją, kainuoja nuo 30 tūkst. eurų, tačiau čia neįskaičiuojamas mėnesinis mokestis už akumuliatorius, kurie lieka bendrovės „Nissan“ nuosavybe, užtikrinsiančia jų keitimą ir perdirbimą, pasibaigus eksploatacijos laikotarpiui), tad kur kas realiau galvoti apie naują, saugų ir ekonomišką automobilį su nedidelio tūrio vidaus degimo varikliu nei apie elektromobilį. Bent jau artimiausius kelerius metus.
