Specialistai vieningai sutaria, kad sėkminga pirmoko adaptacija mokykloje didele dalimi priklauso nuo to kaip vaikas paruošiamas ir nuteikiamas šeimoje. Labai svarbu kalbėtis su vaiku apie tai, kas jo laukia. Tėveliai klysta pasakodami, jog mokykloje vaiko laukia vien malonumai ir džiaugsmai. Pradėjęs eiti į mokyklą ir neradęs žadėtų malonumų, jis greičiau nusivils, sumažės jo motyvacija gerai mokytis. Specialistai pataria būsimo mokinuko tėveliams daugiau dėmesio kreipti į vaiko motyvaciją, akcentuojant, kad rudenį jis eis ne į mokyklą, o eis mokytis.

Tęsdami seną tradiciją, daugelis tėvų nuteikia vaiką, kad mokykloje bus „rašomi pažymiai“. Neretai dar pabrėžia, kad vaikas gautų tik gerus ir labai gerus pažymius. Vaikas ateina į mokyklą ir išgirsta iš mokytojo, kad pažymiai pradinėse klasėse nebus rašomi, o pasiekimai vertinami žodžiu, įvairiais įrašais sąsiuviniuose. Tėveliams verta žinoti, kad mokytojas paaiškins vaikui, kas jam gerai sekasi, kur dar reikia pasistengti, papildomai padirbėti. Ruošiant vaiką mokyklai specialistai pataria neperkelti savo mokyklinės patirties būsimam pirmokui, o tiesiog kalbant, pasakojant, pasidalinti savo prisiminimais apie mokyklos gyvenimą.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė Rasa Vaitkienė pataria tėveliams, ruošiant vaiką mokyklai, atkreipti dėmesį į šiuos požymius:

• Atsiradus daug naujos informacijos, vaikui gali atsirasti laikinas pasimetimas, užmaršumas tam tikrų kasdieninių įvykių. Vaiko adaptaciją galėtų palengvinti tėveliai, padėdami struktūruoti naują veiklą–mokymąsi: paaiškinti, kur ir kaip susidėti knygas, ką atlikti pirma, ką paskui. Klausti, domėtis, ką vaikas patiria, kai susirenka daug nepažįstamų vaikų, kokius vaikus jis įsidėmėjo, kuriuos prisimena vardais, su kuo norėtų sėdėti, leisti laiką po pamokų.

• Suintensyvėja tarpusavio vaikų bendravimas, uždaresniems vaikams gali pasireikšti nuotaikos kaita, dažniau gali atrodyti liūdnas, nelaimingas, nes niekas nedraugauja. Šiuo atveju labai svarbu tėveliams skatinti vaiką kuo daugiau pasakoti apie draugus, jei jų neturi tai kaip jaučiasi toje situacijoje. Vaiko pasakojimą palyginti su informacija, gaunama iš mokytojos. Visada bus smagu, kai pokalbius su vaiku tėveliai paįvairina žaidimais, kai sužaidžiamos panašios situacijos keičiantis vaidmenimis (kada draugas, kada–ne draugas).

• Nežinomi, neįprasti reikalavimai mokykloje kai kuriems vaikams gali išprovokuoti padidėjusį nerimą, nepasitikėjimą savimi. Čia tėveliams patartina apsišarvuoti ypatinga kantrybe ir daugiau laiko skirti aiškinant svarbiausius mokyklos reikalavimus: kaip elgiamasi, padėti suprasti, kuo naudingi tie reikalavimai. Kiek įmanoma palaikyti stabilią situaciją namuose ir nepainioti mokymosi proceso su savo bausmių ir paskatinimų sistema. Nepaisant visko, aiškiai parodyti, kad vaikas yra mylimas ir jį palaikyti (apkabinti, paglostyti, pasakyti: “tave myliu, tau pasiseks...“.).

• Jei vaikui nuolat skauda pilvą, nenori eiti į mokyklą, dažnai verkia, blogai miega naktimis, neturi apetito laiku kreiptis į specialistus – psichologą, psichiatrą dėl užsitęsusios adaptacijos.
Atminkite, kad mokymasis vaikui - labai rimta ir atsakinga veikla, už kurios sėkmę bus atsakingas jis pats. Tai didelis darbas ir rimtas įpareigojimas vaikui. Todėl jį turėtų lydėti tėvų nuoširdus palaikymas ir pasitikėjimas, kad „jis pajėgs ir sugebės".

Tėvų optimizmas ir vidinė pusiausvyra, vaiko smalsumas ir džiugus rugsėjo laukimas padės jam be baimės pasitikti naują gyvenimo etapą, kuris nuo šiol vadinsis mokykla. Tikėkite savo vaiku ir mylėkite jį tokį, koks yra, o ne tokį, koks jums patiktų ar norėtumėte, kad toks būtų. Didelės kantrybės visiems mažiems ir dideliems!

Šaltinis
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją