Būtent ekologinės situacijos gerinimui ir planetos teršimo nereikalingais drabužiais mažinimui skirta paroda „Šiukšlių mada: projektavimas be atliekų“, atidaryta birželio pabaigoje Londono mokslo muziejuje (The Trash Fashion: designing out waste at London’s Science Museum).
Pristatomoje ekspozicijoje demonstruojami filmai, pasakojantys apie mokslinius išradimus, atliekamus Londono Šventojo Martyno koledže.
Koledžo profesorė Sandy Black demonstruoja savo sukurtą sistemą megztiems drabužiams „Knit To Fit“ su 3D vaizdo kūno skeneriu. Nuo kliento nuskaitomi reikalingi matmenys, vėliau su dizaino programa Considerate Design atliekamas modeliavimas.
Į šią programą įkeliami personaliniai kliento matmenys, kurie yra ne tik figūros parametrų išmatavimas, bet ir paties kliento teikiami pasiūlymai būsimam drabužio modeliui - melanžiniam megztiniui be siūlių. Nepertraukiamas mezgimo procesas paleidžiamas mezgimo mašina „Stroll’Knit and Wear System“, kur visiškai nereikalingas rankų darbas.
Tokiu būdu suderinama gamintojo ir vartotojo interesai, kai pirmąją pusę patenkina pirkėjo užsakymas, nereikalaujantis laiko sąnaudų, kuriant naują produkciją, o kita pusė gauna pramoninės gamybos gaminį, pagamintą pagal individualų užsakymą.
Kitas revoliucinis koledžo išradimas, kurį pristatė Suzeanne Lee, vadinasi BioCouture Project. Tai radikali koncepcija, pristatanti rūbus, pagamintus iš medžiagos, sukurtos padedant bakterijoms, gyvenančioms žaliojoje arbatoje. Rūbų detalės sujungiamos lazeriniu prietaisu. Gamyba nebrangi, todėl rinkos lyderis Primark parduotuvių tinklas šokiruoja lankytojus, pristatydamas suknelių pavyzdžius iš biomedžiagos už 8 svarus sterlingų (30 Lt).
Tikėtina, kad greitu laiku nesistebėsime, pamatę gatvėje dėvimus rūbus, pasiūtus iš origami ar kitų neįprastų medžiagų. Parodoje pristatoma keletas rūbų modelių, pagamintų iš celiuliozės, laikraščių ar medžiagos skiaučių. Kiekvienas parodos lankytojas gali pademonstruoti savo įnašą į tekstilės atliekų mažinimą, patalpindamas savo kūrinio atvaizdą tiesiog parodoje. Pagal visų ekspozicijos lankytojų balsavimo rezultatus bus išrinktas pats originaliausias pasiūlymas, kurį žadama premijuoti.
Pagal statistinius duomenis vidutiniškai viena Anglijos šeima išmeta 26 rūbų vienetus per metus. Apsilankę parodoje žmonės gali pasijusti „didžiais nusidėjėliais“, kuriems rezervuotos vietos specializuotame tekstilės pragare.
Origami suknelė iš 1000 popierinių gervių
Štai pavyzdys, kaip perdirbti senus laikraščius ir iš jų sukurti aukštąją madą: šia suknelę iš 1000 laikraštinio popieriaus gervių pagamino Yuliya Kyrpo. Ši nuostabi suknelė iš popierinių gervių - stilinga mados duoklė mažai mergaitei, Hirosimos bombardavimo aukai.
Sadako Sasaki - 11 metų japonė, sirgusi leukemija. Manoma, kad liga - kadaise netoli jos namų numesto atominio ginklo padarinys. Sadako išgarsėjo savo pasiryžimu išlankstyti tūkstantį popierinių gervių, nes tikėjo, jog tuomet išsipildys jos didžiausias noras - pasveikti. Nors šiam užsiėmimui mergaitė turėjo daug laisvo laiko, ji neturėjo pakankamai popieriaus, tad lankstė gerves iš ligoninėje rastų laikraščių.
Deja, ji spėjo išlankstyti tik 664 gerves. Po mergaitės mirties šį darbą užbaigė jos draugai. Šiandien Hirosimoje stovi jai skirtas paminklas, o viso pasaulio žmonės į šį miestą kasmet atsiunčia 9 tonas popierinių gervių.
Galbūt ši istorija ir jus įkvėps išlankstyti popierinę gervę (mados ar taikos tikslais)?
treehugger.com nuotraukos
