„Dėl nepateiktų minėtų dokumentų yra neįmanoma nustatyti, ar kuro pirkimus „Vilniaus energija“ vykdė skaidriai, o taip pat neįmanoma nustatyti, ar galimai neskaidriai vykdyti viešieji pirkimai negalėjo padidinti šilumos tarifo vilniečiams. Audito metu negalima buvo įsitikinti įsigytų investicijų kainų pagrįstumu ir investicijų efektyvumu“, – rašoma ataskaitoje.
Kontrolieriaus teigimu, iš šilumos tinklų ir „Vilniaus energijos“ jis negavęs prašytų finansinių ataskaitų, įsigyto ilgalaikio turto (investicijų) kainą patvirtinančių dokumentų kopijų.
Toks sprendimas esą yra motyvuojamas šiuo metu galiojančiomis sutartimis, nors, anot jo, dabartiniai įstatymai įpareigoja pateikti informaciją.
„Veikianti sistema neleidžia savivaldybės darbuotojams, kurie dalyvauja atplėšiant vokus viešuosiuose pirkimuose, įsigilinti į informacija. Atplėšiant vokus informacija parodoma tik trumpam, detaliai susipažinti neįmanoma, o dokumentų išsinešti jie negali, nes to neleidžia pasirašytos konfidencialumo sutartys. Taigi jie išeina be tos informacijos, kurią turėtų sužinoti, dėl to jie negali normaliai surašyti ataskaitų savivaldybei ir mes nežinome situacijos, kaip yra su viešaisiais pirkimais. Sistema leidžia įtarti, kad galėtų būti ir neskaidriai vykdomi pirkimai, mano galva, ji tam ir yra organizuota “, – DELFI sakė kontrolierius.
Tuo tarpu „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas tvirtino, kad dokumentai yra prieinami.
„Visuose mazuto pirkimuose dalyvavo savivaldybės atstovas. Taškas. Finansinė atskaitomybė yra vieša, jūs galite nueiti į registrą ir pasižiūrėti. Jeigu jis (kontrolieriaus – DELFI) negali atlikti savo funkcijų, tai yra ne „Vilniaus energijos“ problema, tada gal tegul pasiieško kito darbo“, – tvirtino R. Germanas.
Jo teigimu, nuomos sutartyje numatytas konkretus sąrašas, kas yra konfidencialu.
„Atsiprašau, tai yra ne kažkoks auditas, o politikavimas ir visiškai nematau, ką komentuoti“, - sakė R. Germanas.
Sutartį reikia taisyti
Vilniaus šilumos tinklų nuomos mokestis skaičiuojamas mažesnis nei derėtų siekiant išsaugoti tinklus tokios būklės, kokios jie buvo prieš išnuomojant bendrovei „Vilniaus energija“. Dalis sutarties nuostatų prasilenkia su šiuo metu veikiančiais įstatymais. Taip pat nėra užtikrinama pakankama „Vilniaus energijos“ skaičiuojamo nuomos mokesčio bei patiriamų sąnaudų kontrolė. Tokias išvadas pateikė kontrolierius.
Jo teigimu, nuomos sutartyje nėra numatyta, kokia informacija yra konfidenciali, o „tai trukdo gauti duomenis, reikalingus įvertinti, ar sąnaudos atitinka nustatytam šilumos tarifui“.
Kontrolieriaus nuomone, šilumos tinklų nuomos sutartį reikia taisyti, o kuro ir ypač dujų pirkimai galėtų būti vykdomi viešuosiuose aukcionuose, taip pat esą nei savivaldybė, nei šilumos tinklai „faktiškai nevykdo viešųjų pirkimų ir sąnaudų kontrolės“.
Grąžinant turto vertė gali būti 100 mln. Lt mažesnė
„Vilniaus energija“, siekdama greičiau pasiekti savo investicijų aukštesnį efektyvumą, gerokai lenkdama investicijų planą, atliko didžiąją dalį investicijų, taip pat ir į greito nusidėvėjimo objektus. Taigi šiems objektams nusidėvėjus, savivaldybės perimamas turtas bus gerokai mažesnis nei numatyta nuomos sutartimi“, – rašoma ataskaitoje.
Joje nurodoma, kad patikrinus Vilniaus šilumos tinklų iš „Vilniaus energijos“ 2008 m., 2009 m. įsigytas investicijas, nustatyti atvejai, kai 2008 m. nusidėvėjimas, o tuo pačiu ir nuomos mokestis buvo pradėtas skaičiuoti pavėluotai dėl to, kad „Vilniaus energija“ pavėluotai jas teikė pardavimui. Dėl to bus mažiau apskaičiuota mokesčio nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu.
Nors Šilumos ūkio įstatyme numatyta, kad pasibaigus valdymo laikotarpiui perduodamo turto vertė negali būti mažesnė nei sudarant sutartį, tačiau kontrolieriaus vertinimu, preliminariais skaičiavimais, ši sąlyga gali būti neišlaikyta ir termino pabaigoje 2017 m. išsinuomoto turto likutinė vertė gali būti apie 100 mln. Lt mažesnė nei nuomos sutarties sudarymo metu 2002 m.
„Kuo greičiau objektas yra įsigyjamas, tuo greičiau jis nusidėvės ir galutiniam rezultate mes turėsime objektą kainuojantį, pavyzdžiui, 1 Lt, nors investicijos buvo padarytos. Čia aš suprantu „Vilniaus energijos“ norą, kad investicijos būtų kuo greičiau padarytos, nes tai kelia ūkio efektyvumą. Bendrovė savo lėšomis turėtų papildomai investuoti atstatant kai kurių įrengimų vertę, kurie vėliau bus perduoti Vilniaus savivaldybei“, - kalbėjo Š. Skučas.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad mažėja bendra į tinklus investuojama suma. Taip yra todėl, kad pakeitus investicijų planą, jas numatyta atlikti iš Investicijų programos lėšų, o ne nuomininko sąskaita.
Kontrolieriaus skaičiavimais, nuomos sutartimi numatytos 578,96 mln. Lt investicijos nėra pakankamos.
Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad nuomos sutartis leidžia „Vilniaus energijai“ iki 1mln. Lt objektus įsigyti be Vilniaus šilumos tinklų pritarimo.
Šią ataskaitą turėtų nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybė ir spręsti, ar atsižvelgti į pasiūlytas rekomendacijas.
Vadina viešųjų ryšių akcija
Vėliau išplatintame pranešime „Vilniaus energija“ kalbas apie esą neskaidrią bendrovės veiklą vertina „kaip politinių šalies grupuočių viešųjų ryšių akciją Lietuvoje artėjant savivaldos rinkimams“.
„Prieš bendrovės veiklą nukreipta politinė viešųjų ryšių kampanija – gyventojų mulkinimas viduryje baltos dienos siekiant pelnyti rinkėjų simpatijas. Absoliučiai visą „Vilniaus energijos“ ir kitų Lietuvos šilumos tiekimo įmonių veiklą kontroliuoja ir šilumos kainas nustato Valstybė“, – pranešime cituojamas R. Germanas.
Anot jo, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato šilumos energijos kainas ir rūpinasi tiek kuro pirkimų, tiek kitų įsigijimų kontrole.
Pranešime tvirtinama, kad „Vilniaus energija“ savo darbe vadovaujasi įstatymais.
„Todėl teigti, kad miestui bus grąžinti mažesnės vertės šilumos tinklai nei numatyta Šilumos ūkio įstatyme ir nuomos sutartyje nėra jokio pagrindo. Išsinuomoto turto likutinė vertė 2002 m. balandį sudarė 360,8 mln. Lt, o 2010 m. birželį buvo 476,5 mln. Lt”, – tvirtinama bendrovės išplatintame pranešime.
Kaip skelbia „Vilniaus energija“, kryptingos investicijos per aštuonerius darbo metus užtikrino du kartus efektyvesnę įmonės veiklą.
DELFI primena, kad birželio pabaigoje Vilniaus miesto taryba nepritarė Vilniaus miesto mero Viliaus Navicko pasiūlymui sostinės šilumos tinklų nuomos sutartį pratęsti dar 20 metų. Šiuo metu galiojanti sutartis turėtų pasibaigti 2017 m.
„Vilniaus energija“ priklauso tarptautiniam koncernui „Dalkia“. Su ja siejamas vienas didžiausių Lietuvos verslo koncernų ICOR (buvusi „Rubicon group“).
