Patarimai – internete
Nors Lietuva jau ne vienerius metus priklauso ES, sumaniusieji keliauti su augintiniu į užsienį vis dar neturi pakankamai informacijos, nuo ko pradėti planuoti augintinio kelionę.
Informaciją apie keliavimą su naminiais gyvūnais pateikia nemažai oficialių Europos Sąjungos institucijų internetinių svetainių. Kadangi čia informacija reguliariai atnaujinama, ji yra pakankamai patikima. Tiesa, kaip žingsnis po žingsnio planuoti augintinio kelionę, greičiausiai būsite nukreiptas į konkrečios šalies atsakingos institucijos internetinį puslapį.
Nemažai žmonių informacijos dairosi internete. Į „Google“ paieškos sistemos langelį įvedus raktinius žodžius „keliavimas su gyvūnu ES“, „ES gyvūno augintinio pasas“ ir pan., kompiuterio ekrane pasirodo nuorodų į įvairias internetines svetaines, forumus, straipsnių komentarus.
Visgi, vieni internautai pateikia vienokią informaciją, kiti – kitokią, tad ketinantiems keliauti nevertėtų ja aklai pasikliauti.
Nemokamai konsultuoja telefonu
Jeigu nemokate anglų, prancūzų ar vokiečių kalbos – jomis dažniausiai pateikiama pagrindinė informacija daugelyje užsienio šalių institucijų ir įstaigų interneto svetainėse, – galite paskambinti į „Europe Direct“ informacinį centrą ir sužinoti atsakymus į rūpimus klausimus lietuviškai. Visose ES valstybėse narėse galioja bendras nemokamas telefonas 00 800 6 7 8 9 10 11.
Paskambinusi šiuo telefono numeriu sužinojau, kad, norėdama iš Lietuvos su savo šuniuku keliauti į Jungtinę Karalystę, turiu kreiptis į veterinarijos gydytoją. Pastarasis pasirūpins gyvūno ženklinimu, vakcinacija, reikalingais skiepais, išduos ES gyvūno augintinio pasą. Jis taip pat suteiks smulkesnę informaciją apie gyvūno gabenimą į šią šalį.
Panašią informaciją tikėjausi gauti ir užpildžiusi elektroninę užklausą „Europe Direct“ informacinio centro puslapyje.
Į mano elektroninio pašto dėžutę atskriejo patvirtinimas, kad mano užklausa gauta. Man buvo padėkota už pasiteiravimą ir pranešta, kad į užklausas tarnyba atsako per maždaug tris dienas. Atsakyti į sudėtingesnius ar specifinius klausimus gali prireikti daugiau laiko. Deja, jokio atsakymo nesulaukiau ir praėjus penkioms dienoms.
Daugėja keliaujančių gyvūnų
Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos viceprezidentas Vytautas Mačijauskas pastebi, kad Lietuvoje vis daugiau keturkojų mylėtojų parūpina jiems ES gyvūno augintinio pasą.
Lietuvos šunų, kačių, šeškų pasuose informacija pateikiama dviem kalbomis – lietuvių ir anglų.
Kiek ES gyvūnų augintinių pasų išduodama Lietuvoje, nepavyko sužinoti. Duomenų apie ES šalyse išduodamus naminių gyvūnų dokumentus nepateikia ir ES statistikos agentūra „Eurostat“.
„Gerokai daugiau tokių pasų gyvūnams išduodame vasarą, kai daugelis atostogauja. Tuomet per mėnesį ES gyvūno augintinio pasų išduodama ir keturi, ir penki, ir šeši šimtai. Dažniausiai su gyvūnais vykstama į Jungtinę Karalystę, Airiją, Švediją, Norvegiją“, – kalbėjo veterinaras.
Jis atkreipė dėmesį, kad kai kurie keliaujantys gyvūnėliai vis dar yra paženklinti ne po oda įsodinama elektronine tapatybės nustatymo priemone, o aiškiai įskaitoma tatuiruote. Tačiau su pastarąja gyvūnėlis jau dabar nepateks į Airiją, Jungtinę Karalystę arba Maltą, o nuo 2011 m. liepos mėnesio ji apskritai nebegalios.
Planuojantiems keliones į užsienį, patariama iš anksto kreiptis į veterinarą ir išsiaiškinti, kokie reikalavimai taikomi gyvūnų įvežimui į konkrečią šalį. Kai kurios valstybės reikalauja, kad gyvūnas ne tik būtų identifikuotas ir turėtų ES gyvūno augintinio pasą, bet taip pat tikrinama, ar neserga erkių pernešamomis ligomis, neturi kaspinuočio, ar veiksmingas buvo skiepas nuo pasiutligės ir pan.
Pripažįsta ne tik ES narės
Kaip myEP.lt sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausia veterinarijos gydytoja Rasa Sirutkaitytė, ES gyvūno augintinio pasas yra privalomas iš vienos ES valstybės į kitą vežamiems šunims, katėms ir šeškams. Pasas galioja visą gyvūno gyvenimą, o jame pateikiama informacija patvirtina gyvūno tapatybę ir sveikatos būklę.
„Pagal suderintą ES modelį išduotas gyvūno augintinio pasas pripažįstamas visose ES valstybėse narėse. Be to, kai kurios ne ES šalys, pavyzdžiui, Norvegija, Šveicarija, Kroatija, taip pat pripažįsta ES gyvūno augintinio pasus ir leidžia įvežti gyvūnus augintinius, kurie vežami su šiuo pasu“, – kalbėjo R. Sirutkaitytė.
ES gyvūno augintinio pasą gali išduoti tik patvirtintos gydyklos ir veterinarijos gydytojai, sudarę sutartį su Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija. Jiems yra rengiami specialūs mokymai, o veterinarai įsipareigoja tinkamai atlikti gyvūnų augintinių ženklinimą, išduoti pasus ir perduoti identifikavimo ir registravimo duomenis į centralizuotą duomenų bazę. Šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinti 204 gyvūnų augintinių ženklintojai.
Kainos skiriasi
Prieš išduodant ES gyvūno augintinio pasą, pirmiausia jis turi būti identifikuotas. Pase pažymimas unikalus gyvūno identifikavimo numeris ir taip gyvūno tapatybė susiejama su dokumentu.
Veterinarijos gydytojas, prieš atlikdamas gyvūno vakcinaciją, profilaktiką nuo erkių, klinikinį tyrimą ar kt., pirmiausia turi nuskaityti gyvūno unikalų identifikavimo numerį. Tik pasitvirtinus, kad turimas gyvūno augintinio pasas priklauso būtent tam gyvūnui, atliekama vakcinacija ir apie tai pažymima būtent tam gyvūnui išduotame gyvūno pase.
Kaip informavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ES gyvūno augintinio paso kaina nėra nustatyta ir gali skirtis įvairiose veterinarijos klinikose.
Lietuvoje kai kurios veterinarijos gydyklos už ES gyvūno augintinio paso išrašymą ir gyvūno ženklinimą poodine mikroschema vidutiniškai prašo 80 – 100 litų, o štai Didžiojoje Britanijoje tokia pat paslauga atsieis apie 90 svarų (apie 380 litų). Jeigu reikės atlikti laboratorinius kraujo tyrimus, paskiepyti nuo erkių pernešamų ligų ir kt., veterinaro paslaugų kaina gerokai išaugs.