Seimas nuo balandžio įtvirtino tris gydymo įstaigų lygius: rajoninį, regioninį ir respublikinį. 10-ies rajonų – Naujosios Akmenės, Gargždų, Pakruojo, Šilalės, Prienų, Molėtų, Ignalinos, Zarasų, Kaišiadorių ir Širvintų – ligoninės vienu mostu neteko galimybės teikti brangesnes paslaugas. Nemažai jų turi už milijonines lėšas atnaujintas šiuolaikines operacines, reanimacijos palatas, tačiau dabar jos nenaudojamos, ten dirbę specialistai atleidžiami.
Gyventojai vežami į tolimas regionines arba respublikines ligonines. Šių personalas irgi nesidžiaugia padidėjusiu ligonių srautu, nes neretai viršijama paslaugų kvota ir už tai ligonių kasos nemoka.
Vien sumaištis
„Ši reforma sukėlė vien sumaištį ir pasmerkė rajonines ligonines, – teigė laikinai Kaišiadorių rajono ligoninės direktoriaus pareigas einantis Vytautas Gilaitis. – Uždarėme Chirurgijos, Reanimacijos, Nervų ligų skyrius, nes nuo balandžio mėnesio 10 kartų sumažėjo šių skyrių teikiamų paslaugų įkainiai ir negalime išlaikyti personalo. Neaišku, kaip išsilaikys ir kiti skyriai, nes po valdžios sprendimo praradome 35 proc. gautų pajamų.“
V.Gilaitis apgailestauja, kad niekais nuėjo milijonas litų, kuris išleistas operacinei, reanimacijos aparatūrai atnaujinti, patalpoms įrengti. „Kauno klinikos jau burnoja, kad nuolat kviečiame greitosios pagalbos reanimobilį, bet nieko kito negalime padaryti, – skėsteli rankomis vadovas. – Kolegos iš klinikų prašo pasiimti ligonius po infarktų ir tęsti gydymą arčiau namų, bet mes negalime, nors tam turime visas sąlygas.“
Nieko nesutaupė
Rajonų ligoninės, teikusios pirmosios pagalbos po traumų paslaugas, jau siunčia ligonius į dideles ligonines. „Iki naujų metų traumatologijos punktą dar išlaikysime, bet kas bus toliau – neaišku, – svarsto V.Gilaitis. – Nesuprantu, kam tokia reforma, kai ligonių gydymui vis tiek išleidžiami pinigai, tik pasikeičia gydymo vieta, o ši yra daug nepatogesnė pacientui.“
Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Dalis Vaiginas sakė, kad rajonų ligoninės suteikdavo apie 60 proc. stacionaro paslaugų, kurioms buvo skiriama tik 13,5 proc. visų sveikatos apsaugos biudžeto lėšų. „Tai gana pigus gydymo tinklas, kurį per sunkmetį vertėtų išsaugoti“, – įsitikinęs jis.
Atleista daug specialistų
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas neslėpė pasipiktinimo valdžios cinizmu. „Sakoma, kad norinčios išlikti ligoninės turi užtikrinti medicinos paslaugų įvairovę, o kaip tai padaryti, jei atimamos visos galimybės, – stebėjosi jis. – Valdžia labai gudriai suverčia atsakomybę savivaldybėms, kurios tėra formalios rajonų ligoninių steigėjos, o juk finansavimas gaunamas iš ligonių kasų, politika formuojama Sveikatos apsaugos ministerijoje.“
Pasak mero, Naujosios Akmenės ligoninė turėjo suformavusi gerą jaunų chirurgų ir reanimacijos specialistų komandą ir dirbo pelningai. „Dabar juos teko atleisti su didelėmis išeitinėmis išmokomis – 50–60 tūkst. Lt, mat ligoninė skatino juos didesniais atlyginimais, kad šie dirbtų provincijoje, – aiškino V.Mitrofanovas. – Štai ir visa valdžios taupymo politika: atleidžiami geri specialistai, jiems sumokamos didelės išeitinės, paskui jie įsidarbina didmiesčiuose, ten nukreipiamos lėšos už tas pačias medicinos paslaugas. Tad kur sutaupoma?“
Naujosios Akmenės ligoninėje taip pat atleista pusšimtis slaugių. „Joms rasti darbą bus neįmanoma, tad rajone tik dar padaugės bedarbių“, – apgailestavo meras.
Reformos nestabdys
Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė įsitikinusi, kad vykdoma reforma yra būtina ir jos nesirengiama stabdyti. „Tik tai reikėjo padaryti daug anksčiau, – teigė viceministrė. – Pati lankiausi ne vienoje ligoninėje ir mačiau tuščius Chirurgijos ir Reanimacijos skyrius. Jie tik imitavo darbą, juose dažniausiai dirbo atvykstantys gydytojai.“
N.Ribokienė mano, kad rajonų ligoninės turi orientuotis į ambulatorines, slaugos, antro lygio gydymo paslaugas, stiprinti Traumatologijos skyrius. „Mes savo ruožtu didiname greitosios medicinos pagalbos brigadų pajėgas, kurios pervežinėja ligonius į tolimesnes ligonines, – sakė viceministrė. – Rajonų ligoninės turėtų orientuotis į dienos chirurgijos paslaugas, kurios įkainiai prilygsta universitetinių ligoninių lygiui.“
Tačiau Biržų rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas Nikolajus Jeloza nesutinka, kad dienos chirurgijos paslaugos gali būti teikiamos be Reanimacijos skyrių. „Jokia operacija, tegul ir nesudėtinga, negalima be reanimacijos paslaugos. Tai absurdiškos kalbos“, – stebėjosi N.Jeloza.
Padaryta vienu kirčiu
Juozas Olekas, Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras
Iš gydymo įstaigų atimama trečdalis lėšų ir paskui reikalaujama, kad jos persitvarkytų, sugebėtų teikti kitas paslaugas. Kai kurios rajonų ligoninės buvo širdies ligų programos dalyvės, investavo į skyrių atnaujinimą. Taip pat keista, kai rajonuose moterys negali gimdyti vietos ligoninėse, nors ten buvo Akušerijos skyriai.
Prieš tokius svarbius pokyčius būtina atlikti išsamią analizę, pasitelkti specialistus, o dabar viskas padaryta vienu kirčiu ir visiškai neapgalvotai.
Kaimas diskriminuojamas
Liutauras Labanauskas, Gydytojų profesinės sąjungos prezidentas
Sveikatos priežiūros paslaugų mažinimas rajonuose didina atskirtį tarp miesto ir kaimo. Rajonuose paslaugos dar labiau nutolinamos nuo žmogaus. Kaimuose beveik neliks gydytojų, nes niekas negali būti tikras dėl valdžios veiksmų. Didelės ligoninės irgi nedžiūgauja – jos yra perpildytos ir nesuinteresuotos priimti papildomų ligonių, už kurių gydymą niekas nemoka. Tad kam tokia reforma, kai niekur nėra naudos, o žmonės nukenčia? Taupyti reikia racionaliai. Gydytojų sąjunga seniai siūlė mažesnes ligonines paversti didžiųjų filialais. Tokį sprendimą jau yra priėmusios trys rajono ligoninės, kurių teikiamų paslaugų finansavimas nėra tapęs išlikimo klausimu.
