Savo butą Gedimino prospekto ir Jogailos gatvės sandūroje parduodantis verslininkas Ignas Rėksnys DELFI sakė šią sąlygą skelbime nurodęs siekdamas atbaidyti smalsuolius, nė neketinančius pirkti daugiau nei 1 mln. Lt kainuojančio būsto. Jis pripažįsta, kad iš tiesų iš atėjusiojo apžiūrėti buto pinigų neimtų. Skelbime nurodoma, kad mokestis nebūtų imamas iš pirkėjo.
„Mokestis numatytas tam, kad apžiūrėti buto atvažiuotų tik potencialūs pirkėjai. Juk pačiam reikia važiuoti aprodyti butą, prieš tai jį reikia sutvarkyti, be to, ten dar gyvena nuomininkai. Šiaip šio mokesčio mes neimtume, tik nurodėme, kad jis toks yra. Aš manau, kad nėra logiška imti tokį mokestį, bet įrašyti jį skelbime, kodėl gi ne?“, – sakė jis.
Anot pašnekovo, mažesni NT pardavėjai jo idėją įvertino gerai, didesnės agentūros – skeptiškai.
Besižvalgantys „turistai“ sudaro 5-10 proc.
DELFI kalbinti NT brokeriai šią idėją kritikavo. Bendrovės „Ober-haus“ Būsto departamento vadovas Remigijus Pleteras sako, kad tokie mokesčiai neturėtų būti toleruojami ir jie nėra taikomi.
„Nemanau, kad turėtų būti toleruojamas atlygio už apžiūrėjimą ėmimas, kai dar neaišku, ar žmogus bus pirkėjas Tai atrodo šiek tiek keistai šiuo metu, kai rinka tik atsigauna. Galbūt tokius metodus galima buvo taikyti 2007 m., tačiau jie visiškai netinka šiuo metu“, – sakė jis.
Anot pašnekovo, norinčių tik pasižvalgyti po parduodamą NT buvo visada, tačiau yra kitų būdų nuo jų apsisaugoti.
„Didelę patirtį turintis brokeris visada jaučia, kuris žmogus rimtai domisi, o kuris tik stebi NT rinką. Tai yra brokerio profesionalumo klausimas“, – tvirtino jis.
R. Pletero duomenimis, smalsuoliai, kurie apskritai neketina pirkti NT, sudaro maždaug 5 proc. visų skambinančių, maždaug 20-30 proc. besidominčių ieško neadekvačiai pigaus NT, pavyzdžiui, daugiau nei perpus pigesnio nei buvo prieš krizę, o likusią dalį sudaro realūs pirkėjai.
Bendrovės „RE/MAX Capital“ vadovaujantis partneris Mindaugas Kazlauskas DELFI taip pat sakė, kad tokio mokesčio ėmimas būtų neteisinga praktika pirkėjo atžvilgiu.
Jo teigimu, netikri pirkėjai, dar vadinami „turistais“, sudaro maždaug dešimtadalį visų bedominčių NT, juos nustatyti yra brokerio profesionalumo reikalas.
„Tai yra brokerio profesionalumo reikalas užduodant klausimus išsiaiškinti, ar žmogus yra tas smalsuolis, mūsų dar vadinamas turistas, ar potencialus pirkėjas. Tai yra labai paprasti klausimai, pavyzdžiui, su kuo lygina NT, kiek laiko ieško, kur dabar gyvena, ar bus perkama nuosavomis lėšomis, kurią dalį ketina skolintis ir panašiai“, – sakė M. Kazlauskas.
Taip pat, anot jo, kartais potencialus pirkėjas pirmiausiai pakviečiamas į brokerių biurą pasikalbėti.
„Tai, matyt, lemia lietuviškas smalsumas. Kiti galbūt nori pasižiūrėti, kaip butas įrengtas. Sumetimų gali būti įvairių. Pardavėjai taip pat būna nepatenkinti, jei atvedami klientai, kuriems turtas netinkamas, todėl brokerio pareiga yra profesionaliai atlikti atranką“, – apie galimas priežastis, kodėl atsiranda smalsuolių, norinčių tik apžiūrėti parduodamą NT.
