„Išvažiuoju į patį tikriausią pragarą. Tik gal šį kartą bus lengviau, girdėjau, kad Maskvoje jau palijo“, – svarsto po paskutinio reiso į Maskvą vos dvi dienas atsipūtęs ir už vairo vėl sėdantis Steponas Trečiokas.
Jei Rusija pasitiks ir šįkart pasitiks alinančia kaitra, vyras nuogąstauja, kad ir jį gali ištikti kolegų likimas. Anot S.Trečioko, jau ne vienas tolimųjų reisų vairuotojas iš dūmuose paskandintos Maskvos į Lietuvą pabėgo palikęs furgoną. Vyrus parvežė namo grįžtantys kolegos. Dėl sušlubavusios širdies patys sėstis už vairo jie nebepajėgė. Kai kurie neišsivertė be Maskvos medikų pagalbos. Paties S.Trečioko kolega, pasprukęs iš Maskvos, jau mėnuo neatgauna sveikatos ir negali pradėti dirbti.
Pasak vairuotojo, nuo Latvijos pusės atvažiuojančius furistus pastarąjį mėnesį dūmai ir smogas pasitiko iki Maskvos likus maždaug 150 kilometrų. Nuo tada ir prasidėdavo pragaras.
„Mano furgone nėra kondicionieriaus. Daug šitaip važinėjančių. Įsivaizduokit, koks mašinos kabinoje turi būti karštis, jei lauke pavėsyje siekia 43 laipsnius ir daugiau. Dūmų tiek, kad, rodos, važiuoji per rūką. Tverės, Pskovo srityse dar kiek užlyja, o aplink Maskvą – sausa. Vietiniai pasakojo gero lietaus nematę nuo pavasario, nebent keturi lašai karts nuo karto nukrenta“, – apie beprotiškas sąlygas kalbėjo vairuotojas.
Miega po priekabomis
S.Trečioko nuomone, atokesnių smilkstančių durpynų niekas nė nebando gesinti – pajėgos sutelktos ties esančiais arčiau Maskvos. Anot vairuotojo, matyti, kad pagalbos ranką degančiai Rusijai tiesia kitos valstybės – kelyje jį pralenkė milicijos ekipažų lydima gaisrinių kolona su Lenkijos numeriais.
Anot jo, po svilinančios dienos ne ką vėsiau būdavo ir naktį.
Muitinėse, stovėjimo aikštelėse, logistikos terminaluose nakvynei sustoję tolimųjų reisų vairuotojai tempdavo čiužinius lauk ir miegodavo po priekabomis – saulei nusileidus lauke karštis nukrenta iki 30 laipsnių.
S.Trečiokas neįsivaizduoja, kaip tokiomis sąlygomis ištvėrė patys maskviečiai. Anot vairuotojo, smogo paskandinto miesto gatvėmis dažnas vaikščiojo netgi neužsidengęs nosies.
„Maskviečiai pasakojo, kad masiškai sergama kvėpavimo takų ligomis, šoktelėjęs mirtingumas, bet gatvėse žmonės atrodo tarsi būtų įpratę prie tokio gyvenimo“, – stebisi S.Trečiokas.
Vanduo aukso kainos
Atsilaikyti prieš organizmą alinančią kaitrą, anot S.Trečioko, nebepadėjo nė vanduo. Vairuotojo teigimu, jo išgėrus pasidarydavo dar silpniau. Todėl dauguma „furistų“ išmoko gaivintis arbata, ypač žaliąja.
Apie maistą vyrai kelyje negalėjo nė pagalvoti. Stengdavosi nieko negaminti, kad nereiktų kurti karštį skleidžiančios turistinės dujinės viryklės.
Ekstremalios oro sąlygos kirto ne tik sveikatai, bet ir kišenei. Pasak S.Trečioko, šalies nelaime suskubo sumaniai pasinaudoti prekybininkai. Vandeniui tapus populiariausia preke, jo kaina šoktelėjo keliskart. Už penkių litrų geriamojo vandens butelį, Lietuvoje kainuojantį 2,50 Lt, pamaskvio regiono parduotuvėse prašoma 8 Lt. Kuo toliau nuo Maskvos, tuo kaina didesnė.
Nors brangu, tačiau, S.Trečioko teigimu, nėra kur dingti. Vyras tikina nė už ką Maskvoje negurkštelėtų vandens iš čiaupo.
„Nesuprantu, ką maskviečiai geria. Iš jų čiaupų tekantis vanduo taip dvokia chloru, kad jį vartoti galima nebent atvirintą. Vietiniai aiškina, kad taip yra, nes vandenį pumpuoja iš Maskvos upės ir jį chloruoja. Aš pats Maskvoje gėrimams išleidžiu tikrai nemažai pinigų, stengiuosi pirkti kuo natūralesnes sultis“, – pasakojo vairuotojas.
Nei dušų, nei tualetų
Į Maskvą važinėjantiems tolimųjų reisų vairuotojams vandens trūksta kone taip pat, kaip Afrikos dykynėse. Netgi elementarios maudynės po dušu – ne kasdien gaunama prabanga.
„Pamaskvėj įsikūrusiuose kiniečių terminaluose gerai. Ten galima maudytis nemokamai nors ir ištisą parą. Bet rusiškuose dušų dažnai netgi nėra“, – teigė S.Trečiokas.
Anot jo, ką bekalbėti apie dušą, jei neretai terminaluose, kur kraunami kroviniai ir nakvoja tūkstančius kilometrų nuvažiuojantys vairuotojai, nėra net tualetų.
„Prispirti gamtinių reikalų lakstome į krūmus“, – pripažįsta S.Trečiokas.
Galima tik įsivaizduoti, kokius kvapus skleidžia pakrūmės keliasdešimties laipsnių karštyje.
Muitinėse ar terminaluose, kur civilizacijos daugiau, už malonumą nuprausti prakaitą po dušu tolimųjų reisų vairuotojai sutinka gerokai papurtyti pinigines. Pasak S.Trečioko, valanda maudynių atsieina 100-150 rublių, tai yra maždaug 12-13 litų.
Pakelės sustojimo aikštelėse galima nusimaudyti ir už 80-100 rublių. Kuo aikštelė arčiau Maskvos, tuo maudynės brangesnės.
Ežere maudytis neišdrįso
Iš tolimųjų reisų vairuotojo nuotykių ieškant, kur nusimaudyti, galima anekdotus kurti.
Kartą nakvynei pakeliui į Maskvą stabtelėjęs S.Trečiokas apsidžiaugė netoli stovėjimo aikštelės pastebėjęs rodyklę į poilsiavietę. Iškaba žadėjo, kad už penkių kilometrų telkšos tvenkinukas.
Nepaisant prie žemės lenkiančio karščio vyras, sukaupęs jėgas, vyras leidosi į kelią svajodamas, kaip pasiners į vėsų ežero vandenį.
Tačiau koks jo laukė nusivylimas, kai sukorus tokį kelią prieš akis atsivėrė ne mėlynas, o pažaliavęs tvenkinys. Vanduo buvo toks žydintis, kad visame ežere nesimatė nė lopinėlio mėlynumo. Lietuvį išgąsdinęs vaizdas vietiniams neatrodė toks baisus. Kaitros išvarginti žmonės su malonumu pliuškenosi pažaliavusiame vandenyje.
„Nesu nei išrankus, nei atsargus, nei baugštus, bet į tokį vandenį lįsti neišdrįsau. Kiek bevažinėjau, pamaskvėj neradau tokio švaraus telkinio, kaip, pavyzdžiui, Kupiškio marios. Kai grįžtu į Lietuvą, širdis atsigauna. Čia taip gera kvėpuoti, tokie švarūs ežerai ir visai nekaršta. O dar mes skundžiamės, kad vasara nepakeliama“, – tvirtino S.Trečiokas.
