Sociologų teigimu, Lietuvoje keičiasi visa vyrų ir moterų santykių kryptis - tai, kad moteris gali tiesiogiai ir savarankiškai dalyvauti darbo rinkoje, padidina jos finansinę ir ekonominę nepriklausomybę, moteris tampa vis mažiau priklausoma nuo vyro, bet iškyla didelė kraštutinio individualizmo grėsmė - materialinis išskaičiavimas lyčių ir šeimos santykiuose užgožia žmogiškąsias vertybes.
Milžiniškus socialinius pokyčius Lietuvoje pastebi Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius, socialinių mokslų daktaras profesorius Boguslavas Gruževskis, pasiremdamas naujausiais tyrimais Lietuvoje ir užsienyje.
"Nors moterys uždirba mažiau, bet pinigų jos išleidžia daugiau negu vyrai. Moteriai pinigų leidimas parduotuvėse galbūt yra malonumas, o vyrui - galvos skausmas ir nervai, kad šeimos biudžetas mažėja. Vyrai ir gyvena trumpiau, daug prasčiau susitvarko su stresu ir psichologinėmis problemomis, dažniau žudosi - statistiškai net penkiskart dažniau negu moterys, nes jos atsparesnės rūpesčiams ir alkoholizmui, kuris 4-5 kartus dažnesnis tarp vyrų", - teigė B. Gruževskis interviu radijui "Znad Wilii".
Pasak instituto vadovo, Lietuvoje, kaip ir Vakaruose, drastiškai keičiasi ir moterų bei vyrų požiūris į santuoką. "Moterų dominavimas sparčiai auga ne tik darbo rinkoje, bet ir šeimoje. Didesnę įtaką vaikų auklėjimui vis dažniau turi moteris - šeimų feminizavimas turi didelę reikšmę vaiko požiūriui į moterų ir vyrų santykius", - sako B. Gruževskis.
Pasak jo, valdžios veiksmai šiuose procesuose greitai nieko nepakeis, politikai kol kas neįsisąmonina, kokią didelę įtaką šie pokyčiai turi visuomenei. Be to, moterų teises ginančių organizacijų pasaulyje skaičiuojama net dešimtkart daugiau negu ginančių vyrų teises. Azijos ar Afrikos šalyse dar galima su tuo susitaikyti, nes ten moterų teisių vis dar nepaisoma, tačiau to nepasakysi apie Europos kraštus.
"Beje, didžiulė feminizmo banga turi įtakos moterų psichikai - pagal statistiką, daugiau psichikos ligomis serga moterys. Galima sakyti, kad moterų ir vyrų santykis yra žmogaus egzistencijos pagrindas. Kiekvienas iš mūsų išgyvename savo vystymąsi daugiausia santykio su priešinga lytimi kontekste. Šio santykio išardymas išardo ir visą visuomenę. Tai gresia ir mums. Matome iš demografinio disbalanso - moterų yra daugiau, jos sprendžia ir rinkimuose, nors nesakau, kad jos labiau disciplinuotos ir pareigingiau balsuoja. Jau nekalbant apie moterų vis dažniau užimamas vadovaujamas pareigas. Nematau tame nieko bloga, greičiau priešingai. Problemą matau vyruose - jie praranda aktyvumą, apspręstą ir fiziologiškai. Taigi moterų elgesys kompensuoja vyrų aktyvumo stoką", - sako B. Gruževskis.
Jis pastebi, kad šiuolaikinėse visuomenėse tarp vyrų ir moterų vyrauja nebe seksualinis potraukis, simpatiški tarpusavio santykiai, susiformavę per tūkstantmetę tradiciją, prie kurių buvome įpratę ir skaitydami literatūros klasiką.
"Dabar tie santykiai virsta pragmatiškais, išskaičiuotais. Tai matyti iš žiniasklaidos naujienų - ryškiausia teatro ar kino žvaigždė, mados modelis atitenka tam, kas turi didžiausią banko sąskaitą. Tradicinės moterų ir vyrų santykių vertybės nukenčia vis labiau, o iš to išplaukia, kad vis labiau trūksta žmogiškų tarpusavio santykių - grožio, švelnumo, entuziazmo, svajonės, poezijos, tikėjimo, prisirišimo. Mūsų gyvenimą vis labiau apsprendžia materialinis turtas ir galimybės jį pagausinti. Net į pasaulį ateinantys vaikai jau nebėra vyro ir moters jausmų vainikavimas, bet tik klaida vartojant kontraceptines priemones ir liūdnas priminimas apie nevykusius santykius (30 proc. vaikų mūsų visuomenėje gimsta ne santuokoje)", - teigia profesorius.
Pasak B. Gruževskio, materialinis išskaičiavimas vyrauja ir auginant, mokant vaikus, ne su meile ugdant asmenybę, o siekiant prestižo - neatsilikti nuo kitų rengiant, maitinant vaiką, leidžiant jį atostogų, į keliones, prestižines mokyklas.
"Reikia harmonizuoti mūsų vidines nuostatas. Kiekvienas turi būti tuo, kas yra, bet turi daug atsakingiau investuoti į vaiką ir vengti kraštutinio individualizmo", - apibendrina B. Gruževskis.