Lietuvą džiugins meteorų lietus

Karščiais dusinanti ir škvalais Lietuvą pliekianti gamta žada ir malonių akimirkų – šią savaitę dangaus skliaute galima stebėti Perseidų lietų. Manoma, kad naktį iš ketvirtadienio į penktadienį maksimumą pasieksiantis Perseidų „lietus“ bus stipriausias per keletą pastarųjų metų.

Perseidai - mažytės dulkelės, kažkada priklausiusios Swift-Tuttle kometai. Jos sudega Žemės atmosferoje, kai įskrieja į ją ~60 km/s greičiu. Perseidai pradeda matytis ~130 km aukštyje, o subyra ~50 km aukštyje. Danguje švyti dėl trinties įkaitusios atmosferos dujos ir pats garuojantis meteoroidas. Dauguma Perseidų yra dulkelės, kurios sudegdamos vos matosi, tačiau pasitaiko ir riešuto dydžio „akmenukų“, kurie ryškesni už žvaigždes ir palieka keletą sekundžių švytintį šleifą.

Pasak astronomo, Vilniaus universiteto doktoranto Donato Narbučio, esant palankioms oro sąlygoms, naktį iš ketvirtadienio į penktadienį verta nuvykti toliau už miesto ir keletą valandų grožėtis „krentančiomis žvaigždėmis“.

„Stebėti Perseidų lietų galima visą savaitę, kol Žemė praskries kometos Swift-Tuttle dulkių šleifą, bet maksimumas prognozuojamas būtent naktį iš ketvirtadienio į penktadienį. Turėtume matyti iki šimto meteorų per valandą. Tačiau galima tikėtis įvairių siurprizų, nes sunku pasakyti, kokia yra kometos palikto dulkių šleifo, į kurį įskries Žemė, struktūra. Gali matytis ir mažiau, o gal ir daugiau meteorų blyksnių“, - DELFI aiškino astronomas.

D.Narbučio teigimu, Perseidų lietus - reguliariai kasmet šiomis rugpjūčio dienomis pasirodantis meteorų srautas, stebimas Žemei įskriejant į kometos Swift-Tuttle uodegos liekanas. Šiais metais Perseidų stebėjimams palankios sąlygos – dangus bus tamsus, nes Mėnulio jaunatis leidžiasi anksti vakare.

Prognozuojama, kad naktį iš ketvirtadienio į penktadienį meteorai pradės matytis apie 23 val. patekėjus Persėjo žvaigždynui šiaurės rytuose ir jų srautas stiprės iki aušros.

Per dieną ant Žemės iš kosmoso vidutiniškai nukrinta apie 100 tonų medžiagos. Astronomas pastebi, kad meteorai neturi nieko bendro su Persėjo žvaigždyno žvaigždėmis, nutolusiomis nuo mūsų toliau nei keliasdešimt šviesmečių. Tad, pasak D. Narbučio, „krintančios žvaigždės“ tėra graži metafora.

Kaip geriausia stebėti

Pasak D.Narbučio, esant galimybei stebėti reginio patartina išvykti už miesto ribų, ar bent įsikurti toliau nuo gatvių apšvietimo ar mašinų šviesų ir dangų užstojančių medžių.

Astronomas pataria:

Leiskite bent keliasdešimt minučių akims apsiprasti su tamsa, o apsipratę, venkite ryškios šviesos. Jei reikia, pasišvieskite žibintu pro raudoną filtrą.

Kad neįskaustų kaklas, stebėkite atsisėdę arba atsigulę. Įsitaisykite patogiai keletui valandų. Jums padės termosas arbatos ir šiltesni rūbai. Žiūrėkite neįsitempę, tiesiog laisvai dairykitės po dangų, o akys pačios gaudys meteorus. Jei nešiojate akinius, užsidėkite, nes aštresnis regėjimas leidžia pamatyti silpnesnius objektus. Tačiau žiūronai ar teleskopas meteorams gaudyti nepagelbės dėl per siauro regėjimo lauko.

Jei jūsų fotoaparatas turi galimybę fotografuoti ilgomis (keliasdešimt sekundžių trukmės) ekspozicijomis, galite užfiksuoti šį reiškinį. Tiesiog padėkite fotoaparatą keletui minučių nukreiptą į dangų. O jei sugebėsite dešimtį sekundžių išbūti nejudėdami, nusifotografuokite dangaus fone.

Stebėti smagiau su entuziastų grupe – šūksnių „ar matei?!“ tikrai netrūks.

Akis vilios „planetų paradas“

Beje, tą patį vakarą, tik po saulėlydžio, apie 21 val. vakarų pusėje matysis plonytė Mėnulio jaunatis, o virš jo išsidėstys trys planetos. Ryškiausiai švies Venera, į dešinę nuo jos žieduotasis Saturnas, o kairiau – rausvasis Marsas.

„Pažvelgę pro žiūronus turėtumėte matyti, kad Veneros tik pusė regimojo disko yra apšviesta Saulės, o aplink Saturną galėtumėte įžiūrėti žiedus. Jupiteris patekės pietryčiuose po vidurnakčio. Trys planetos taip arti greta danguje matosi ne dažnai, kitų metų balandžio mėnesį bus galima stebėti Merkurijaus, Jupiterio ir Marso konjunkciją“, - pasakojo D. Narbutis.