Esą kol gyvename teisinėje valstybėje, šeima galime vadinti tik santuoka grįstą vyro ir moters sąjungą.
Dėl šeimos apibrėžimų kompromisų nebus
Kaip teigiama R. J. Dagio pranešime, kairiųjų organizacijų požiūris į šeimą Nacionalinio susitarimo nesustabdys.
„Prie susitarimo nesutinkančios prisidėti organizacijos yra neretai žinomos kaip propaguojančios nesuderinamas su sveikos, pilnos šeimos samprata idėjas, nors tokia jų pozicija prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Todėl jų atsisakymu pasirašyti susitarimą nesistebiu.
Susitarimu siekiama kurti palankią aplinką šeimai, numatomos socialinės garantijos, įvairios priemonės šeimos gerovės stiprinimui. Kairiųjų organizacijų siūlyti pakeitimai neretai būtų „išplovę“ pirmines vertybes, kuriomis remtasi kuriant susitarimo tekstą. Suprantama, kai kurios iš nepatenkintų organizacijų nesutinka susitarimo pasirašyti – dabartinis susitarimo tekstas tikriausiai prieštarauja jų vertybėms“, - teigė buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Anot jo, tradicinė, santuoka grįsta šeima – tai mūsų tautos ir valstybės išlikimo garantas. Todėl apmaudu, kad tai supranta ne visi.
„Nesistebiu, kad Nacionalinio susitarimo dėl šeimos nepalaiko Socialdemokratų partija. Jos seserinės partijos Europoje yra netgi balsavusios už homoseksualų santuokų įteisinimą. Matyt, Lietuvos kairieji, pasiduodami kai kurių savo kolegų Europoje įtakai, irgi krypsta nuo tradicijų į šoną“, - kritikos oponentams negailėjo R.J. Dagys, tačiau patikino, kad susitarimo nepalaikančių organizacijų – vos dešimtadalis.
Paprašytas patikslinti, kodėl kitokį požiūrį į šeimą parlamentaras laiko antikonstituciniu, pastarasis teigė, kad Konstitucija labai aiškiai apibrėžia šeimą. „Tai vyro ir moters santuoka. Manymas, kad šeima gali būti be santuokos visiškai nesuderinamas su Konstitucija. Todėl norint įteisinti tokią nuostatą, tektų keisti Konstituciją. Tačiau kol gyvename teisinėje valstybėje ir Konstitucija nepakeista, turime laikytis konstitucinių nuostatų“, - tikino pašnekovas.
Anot R.J. Dagio, sveika šeima – tai kartu gyvenantys ir vienas kitam bei savo vaikams įsipareigoję žmonės. „Jei žmonės kartu gyvena nesusituokę, tai yra santykiai, bet ne šeima. Būna visokių santykių, pavyzdžiui, draugystė. Mes neneigiame kitokių santykių svarbos, jų pozityvaus turinio, bet mes kalbame apie šeimą, o šeima yra ląstelė, kuri pagrįsta aiškiais įsipareigojimais. Jei norime gyventi kitaip, niekas juk netrukdo. Nacionalinis susitarimas nėra nukreiptas prieš kokius nors kitokius darinius. Jis skirtas padėti šeimai, kuri pagrįsta įsipareigojimais. Mes norėtume, kad tokių šeimų būtų daugiau. Tai skatinimo, o ne diskriminavimo programa“, - teigė politikas.
Tuo tarpu nevyriausybinės organizacijos pabrėžia, kad santuokos pagrindu sukurta šeima jau seniai nėra vienintelis šeimos modelis. Egzistuoja ne santuokos pagrindu sukurtos, atotolio šeimos, kurios negali būti marginalizuotos. Kuo platesnio šeimų spektro įtraukimas būtinas ir todėl, kad šeimai palankios aplinkos kūrimas yra neatsiejamas nuo socialinės atskirties ir skurdo mažinimo tikslų.
Nacionalinio susitarimo tikslai
Nacionalinio susitarimo projekte teigiama, kad kuriant šeimai palankią aplinką, reikia plėtoti šeimoms skirtų socialinių, edukacinės ir psichologinės pagalbos paslaugų (ikimokyklinio ugdymo ir popamokinio užimtumo, bendruomenės centrų ir kitų įstaigų) tinklą ir gerinti jo prieinamumą; gerinti ir pritaikyti infrastruktūrą šeimoms, nėščiosioms, vaikams (įskaitant viešąjį transportą, žaidimų aikšteles kiemuose, vaikų priežiūros kambarius darbovietėse); plėtoti kompleksinių paslaugų krizėje esančioms šeimoms tinklą; diegti pasirengimo santuokai ir šeimai sistemą, diegti privalomą konsultacijų prieš skyrybas sistemą, skatinti mediaciją ir kitas pagalbos priemones skyrybų atveju.
Šeimos gerovei bei materialiniam saugumui užtikrinti iškeliami šie tikslai: palaikyti ir skatinti įvairias šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo formas, skatinti lanksčių darbo formų kultūrą, sudaryti palankias sąlygas šeimos verslui; suteikti vaikus šeimoje auginantiems tėvams papildomas socialines garantijas ar paslaugas, siekiant, kad vaikų auginimas būtų prilyginamas visuomenei naudingam darbui; sudaryti geresnes sąlygas šeimoms, ypač auginančioms vaikus, nuomotis arba įsigyti pirmąjį būstą.
Taip pat ketinama peržiūrėti esamą socialinės paramos sistemą, siekiant diegti efektyvesnes paramos priemones, kurios skatintų išreikšti turimas galimybes darbu prisidėti prie asmeninės ir visuomenės gerovės; įtraukti bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas svarstant socialinės paramos skyrimo klausimus; sudaryti sąlygas, padedančias užkirsti kelią smurtui, o jei to padaryti nepavyko – užtikrinančias poveikio priemonių smurtautojams taikymą bei pagalbos nukentėjusiems teikimą.
„Valstybė, siekdama tautos gyvybingumo, nacionalinio saugumo bei visokeriopo ekonominio stabilumo, turi pasirūpinti išlikimu ateityje. Vienas iš išlikimo garantų yra gyvybinga ir jauna visuomenė. Valstybės pareiga – turimomis priemonėmis ir atsižvelgiant į galimybes prisidėti prie tėvų troškimo užauginti brandžią jaunąją kartą įgyvendinimo“, - teigiama siūlomo susitarimo tekste.
Šių siekių įgyvendinimui keliami tokie uždaviniai: įgyvendinti Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą; taikyti socialines, ekonomines priemones, sudarančias prielaidas šeimoms įgyvendinti troškimą turėti vaikų; visokeriopai remti pastangas, prisidedančias prie asmens vaisingumo išsaugojimo ir puoselėjimo; skatinti globėjų ir įtėvių rengimą, tėvų globos netekusių vaikų globą šeimose ir įvaikinimą; diegti priešabortinio konsultavimo sistemą bei šviesti visuomenę apie gyvybės vertę ir abortų žalą.