Rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“ tinklalapio Autoledi.lt užsakymu atliko tyrimą, kurio metu Lietuvos gyventojų teirautasi apie dažniausiai daromus KET pažeidimus.
Pasak „GfK CR Baltic“ Lietuvos padalinio vadovo Andriaus Norkevičiaus, apklausos metu paaiškėjo, kad dažniausiai KET Lietuvos vairuotojai pažeidžia viršydami greitį.
„Net trečdalis Lietuvos vairuojančių gyventojų (35,5 proc.) pripažino, jog dažniausiai KET pažeidžia viršydami greitį, – teigė A.Norkevičius. – Greitį viršija 36 proc. apklausoje dalyvavusių vairuojančių vyrų ir 31 proc. visų apklausoje dalyvavusių vairuojančių moterų.“
Tuo tarpu 18,1 proc. vairuojančiųjų kalba mobiliuoju telefonu vairuodami, o 14,2 proc. neprisisega saugos diržo. Vyrai labiau linkę neprisisegti saugos diržo, o moterys dažniau kalba mobiliuoju telefonu.
„Antroje vietoje KET pažeidimų vyrų tarpe – vairavimas neprisisegus saugos diržo, 18,6 proc. vairuojančių vyrų neprisisega saugos diržo. Tuo tarpu tarp moterų antras pagal populiarumą KET pažeidimas – kalbėjimas mobiliuoju telefonu. Penktadalis vairuojančių moterų (19,6 proc.) kalba mobiliuoju telefonu vairuodamos“, – sakė A. Norkevičius.
Tik 5 proc. apklausoje dalyvavusių vairuojančių pripažino, jog dažniausiai nepraleidžia pėsčiųjų.
Pasak Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko Gintaro Aliksandravičiaus, analogiški pažeidimai atsispindi eismo įvykių statistikoje ir yra vieni pagrindinių veiksnių, lemiančių eismo įvykius.
„Pastebime, kad saugos diržus prisisega vis daugiau ir daugiau vairuotojų bei keleivių. Saugos diržas 3-4 kartus sumažina mirtinos traumos galimybę, – pasakojo G.Aliksandravičius. – Tačiau, norėčiau pastebėti, kad tėveliai ir mamytės mūsų šalyje vis dar abejingi savo vaikučių saugumui. Nemaža dalis jų vaikus automobilyje veža dažniausiai ant galinės sėdynės, neprisegtus, tarp priekinių vairuotojo ir keleivio sėdynių”.
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko teigimu, Lietuvos gyventojams svarbu suprasti, kad KET pažeidimas gali užtraukti ne tik nuobaudą, bet ir nepataisomai sujaukti jų pačių ir kitų likimus.
„Taisyklių laikymasis kelyje – tai mandagaus, atsargaus, padoraus elgesio kitų eismo dalyvių atžvilgiu išraiška. Kuo tokių pavyzdžių bus daugiau, tuo saugesni būsime keliuose ir gatvėse“, – pabrėžė G. Aliksandravičius.
G.Aliksandravičius sutinka, kad kai kurios nuobaudos neadekvačios keliamai grėsmei.
„Šiuo metu už kalbėjimą mobiliuoju telefonu vairuojant numatyta administracinė bauda 20-40 litų. Tai tikrai neadekvati nuobauda tai grėsmei, kurią sukelia telefonu prie vairo kalbantys vairuotojai. Be atsakomybės griežtinimo reikėtų pagalvoti ir apie socialines reklamas ar kitokias akcijas šia tema. Panašūs veiksmai, skatinantys nepažeisti KET, seniai vykdomi kitose Europos šalyse“, – teigė G.Aliksandravičius.
Apklausos duomenys parodė, jog pažeidimus dažniau daro jaunesnio amžiaus žmonės. Be to, greitį viršija dažniau šiaurinės ir centrinės bei pietinės Lietuvos gyventojai – Panevėžio, Šiaulių Kauno, Alytaus, Marijampolės apskričių, bei didžiųjų miestų gyventojai.
Tyrimo duomenys taip pat parodė, kad net pusė aukštas pajamas gaunančių žmonių linkę viršyti greitį. Tuo tarpu mažesnes ir vidutines pajamas gaunančių žmonių – trečdalis.
„Tokia tendencija išryškėja daugelyje Europos šalių, išskyrus kai kurias Skandinavijos šalis, kur nuobaudos dydis priklauso nuo pažeidėjo pajamų, o tai lemia ir kur kas didesnę atsakomybę”, – teigė „GfK CR Baltic“ Lietuvos padalinio vadovas A. Norkevičius.
Apklausos metu Lietuvos gyventojų taip pat teirautasi, kokių KET pėstiesiems pažeidimų jie daro dažniausiai. Iš visų apklausoje dalyvavusių žmonių, daugiau nei pusė (54,6 proc.) pereina važiuojamąją kelio dalį tam neskirtoje vietoje. Penktadalis apklaustųjų (21,7 proc.) dažniausiai pažeidžia KET nesegėdami atšvaito tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui.
Šio tyrimo metu tiesioginės apklausos būdu visoje Lietuvoje buvo apklausti 507 15–74 metų žmonės.